Tyrimas: beveik 60 proc. Lietuvos vairuotojų neturėtų iš ko susimokėti už rimtesnį automobilio remontą

Kai automobilis patenka į avariją, o remontas kainuoja daugiau nei kelis šimtus eurų, daugumai Lietuvos vairuotojų tai taptų rimtu finansiniu smūgiu. „Edrauda.lt“ užsakymu atlikto Lietuvos vairuotojų tyrimo duomenys rodo, kad 59,6 proc. respondentų – beveik 6 iš 10 – negalėtų skirti didesnės nei 1 000 eurų sumos remontui, nesukeldami sau rimtų finansinių sunkumų. 37,8 proc. apklaustųjų tam galėtų skirti vos 500 eurų, ir tik 4,6 proc. galėtų remontui skirti daugiau nei 5 000 eurų.

Paklausus, kuo pirmiausia būtų dengiamos avarijos sukeltos remonto išlaidos, tik 32,4 proc. respondentų nurodė KASKO draudimą. 40,2 proc apklaustųjų rinktųsi asmenines santaupas, o kas dešimtas 11,4 proc. pripažino, kad automobilį remontuotų tik tiek, kiek tuo metu leistų finansinės galimybės. 3,2 proc. teigė, kad automobilio apskritai neremontuotų.

„Paradoksalu, tačiau būtent žmonės, kurie neturi pakankamai santaupų netikėtam remontui, dažnai renkasi rizikuoti ir apskritai nesidrausti KASKO draudimu, užuot juo pasinaudoję kaip savo finansiniu buferiu.“, – sako „Edrauda.lt“ vadovė Rima Kazlauskaitė – Alkinė.

Šią riziką labiausiai linkę prisiimti mažesnes pajamas gaunantys namų ūkiai. Ten, kur pajamos vienam nariui neviršija 550 eurų per mėnesį, KASKO draudimu naudotųsi tik 7,7 proc. respondentų – o net 65,4 proc. jų negalėtų skirti daugiau nei 500 eurų remontui be rimtesnių finansinių pasekmių. Kitaip tariant, būtent tie namų ūkiai, kuriems netikėta remonto sąskaita keltų didžiausią grėsmę, yra ir mažiausiai nuo jos apsidraudę.

„Susiduriame su užburtu ratu – kuo žmogus mažiau finansiškai atsparus, tuo didesnė tikimybė, kad nutikus eismo įvykiui, jo finansinė padėtis dar labiau komplikuosis. Draudimas dažnai suvokiamas kaip papildoma, o ne būtina išlaida, nors realybėje būtent jis apsaugotų tuos, kuriems savo lėšų neužtenka. Praleisti kelias minutes “Edrauda” platformoje ir pasilyginti KASKO draudimo kainas leidžia sutaupyti ir reikšmingai sumažinti riziką“, – priduria R. Kazlauskaitė – Alkinė.

Įdomu tai, kad rizikuoja ne tik finansiškai pažeidžiamiausi. Net namų ūkiuose, kuriuose pajamos vienam nariui viršija 1 500 eurų per mėnesį, KASKO draudimu naudojasi tik 50 proc. respondentų. Kitaip tariant, net turėdami pakankamai lėšų tiek draudimui įsigyti, tiek galimam remontui apmokėti, pusė šios grupės vis tiek renkasi neapsidrausti ir prisiimti riziką patys. Tai rodo, kad sprendimą nesidrausti lemia ne vien finansinės galimybės, bet ir tai, kaip žmonės apskritai vertina tikimybę patekti į avariją bei su tuo susijusią riziką.

Rima Kazlauskaitė – Alkinė

Ryškų skirtumą tyrimas atskleidžia ir tarp amžiaus grupių: 18-29 metų vairuotojai reikšmingai dažniau - 25,2 proc. nurodė, kad automobilį remontuotų tik tiek, kiek tuo metu leistų finansinės galimybės, palyginti su 30-39 metų -5,1 proc., 40-49 metų - 6,5 proc. ir 50-65 metų - 9,2 proc. grupėmis. Jauniausi vairuotojai, dažnai tik pradedantys profesinę karjerą ir dar nesusikaupę finansinės pagalvės, netikėtų remonto išlaidų atžvilgiu yra vieni pažeidžiamiausių.

„Šie skaičiai turėtų būti aiškus signalas vairuotojams. Jei žmogus neturi kelių tūkstančių eurų santaupų, kurias galėtų skirti netikėtam remontui, KASKO draudimas nustoja būti prabanga ir tampa realia apsauga nuo didelių finansinių išlaidų. Rizikuoti likti be jokios apsaugos – brangiausias pasirinkimas iš visų“, – teigia R. Kazlauskaitė – Alkinė.

Vilniaus universiteto Finansų katedros profesorė Jelena Stankevičienė, komentuodama tyrimo rezultatus, pažymi, kad KASKO draudimo turėjimas nėra vien pajamų klausimas, svarbu ir rizikos suvokimas bei finansinis raštingumas. Net ir didesnes pajamas gaunantys žmonės dažnai sprendžia pagal kasdienį pinigų srautą bei savo subjektyviai suvokiamą riziką, o ne pagal galimo nuostolio dydį. 1500 eurų pajamų vienam namų ūkio nariui dar nereiškia, kad šeima turi laisvą kelių tūkstančių eurų rezervą netikėtoms išlaidoms. Tyrimo rezultatai atskleidžia ir platesnį finansų elgsenos reiškinį: žmonės linkę nuvertinti retų, bet brangių įvykių tikimybę. Draudimo įmoka yra matoma šiandien, o galimas nuostolis neapibrėžtoje ateityje, avarija atrodo tolima, tarsi galinti nutikti kam nors kitam. Todėl natūralu, kad sprendžiant kasdienius finansinius klausimus pirmenybė teikiama dabartiniam vartojimui ar kitoms išlaidoms. Vis dėlto draudimo paskirtis yra ne uždirbti grąžą, o apsaugoti šeimos biudžetą nuo tokio smūgio, kurio santaupos nepadengtų.

Draudimosi įpročiai reikšmingai skiriasi ir priklausomai nuo gyvenamosios vietos. Daugiausia KASKO draudimą įsigijusių yra Marijampolės apskrityje - 45 proc., Klaipėdos apskrityje - 35,1 proc., Kauno apskrityje - 34,9 proc. ir Vilniaus apskrityje - 34,2 proc. Tuo tarpu Alytaus apskrityje pagal apklausą KASKO draudimu naudojasi vos 14,8 proc. vairuotojų, reikšmingai mažiau nei kitose apskrityse. Žemesnį rodiklį apklausa fiksuoja ir Utenos apskrityje - 20 proc.

Apklausą atliko tyrimų bendrovė Nortsat šių metų rugsėjo mėnesį.

Apie „Edrauda.lt“

„Edrauda.lt“ – Lietuvoje veikianti draudimo tarpininkavimo platforma, suteikianti galimybę palyginti skirtingų draudikų pasiūlymus. Įmonė orientuojasi į skaitmeninius sprendimus, leidžiančius automatizuoti draudimo pasiūlymų atranką ir administravimo procesus. Taip pat teikiamos konsultacijos, padedančios įvertinti draudimo sprendimų atitiktį individualiems ar verslo poreikiams.

Susiję straipsniai