„Via Lietuva“: rudeninė gyvūnų migracija – į ką svarbiausia atkreipti dėmesį

Atėjus rudeniui ir suaktyvėjus laukinių gyvūnų migracijai bei rujai, keliuose išauga susidūrimų su gyvūnais rizika. „Via Lietuva“ specialistai ragina vairuotojus būti ypač atidžius važiuojant užmiesčio keliais – ne tik miškingose vietovėse, bet ir ten, kur keliai eina per laukus ar pievas.

Nors laukiniai gyvūnai į kelią gali išbėgti bet kuriuo metų laiku, rudenį dėl migracijos ir rujos jų elgesys keičiasi – gyvūnai gali būti aktyvesni ir mažiau atsargūs. Didžiausias pavojus kyla prietemoje, naktį, ypač nuo 17 iki 23 val., taip pat anksti ryte.

„Kai išgirstame apie susidūrimą su laukiniu gyvūnu, dažnai atrodo, kad tokia nelaimė gali nutikti tik kažkam kitam. Tačiau kelyje nė vienas nesame nuo to apsaugotas. Šiemet per tokius susidūrimus jau nukentėjo daugiau žmonių nei per visus praėjusius metus. Prieš akis lapkritis, kai dienos vis trumpesnės, matomumą trikdo dažni lietūs ir vyksta aktyvi laukinių gyvūnų migracija. Todėl raginu vairuotojus neskubėti, stebėti ne tik kelią, bet ir jo pakraščius. Daug dėmesio skiriame saugesnei kelių infrastruktūrai, tačiau net ir geriausios apsaugos priemonės neatstos vairuotojo atidumo.

Laiku sumažintas greitis ir dėmesys į kelią gali išgelbėti gyvybę“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Tamsoje – mažesnis greitis ir daugiau dėmesio

Rudenį, kai šviesusis paros metas trumpėja, svarbu pasirūpinti geru matomumu. Prieš kelionę rekomenduojama nuvalyti automobilio langus iš vidaus ir išorės, patikrinti, ar tinkamai veikia ir yra švarūs žibintai. Jei yra galimybė, ilgesnes keliones verta planuoti šviesiuoju paros metu.

Vairuotojai taip pat turėtų atkreipti dėmesį į įspėjamąjį kelio ženklą „Laukiniai gyvūnai“. Jis įrengiamas kelio ruožuose, kuriuose yra didesnė tikimybė sutikti laukinių gyvūnų, todėl čia ypač svarbu pasirinkti saugų greitį ir stebėti ne tik kelią, bet ir jo pakraščius.

Anot statistikos, net 76 proc. eismo įvykių, su gyvūnais kuriuose nukenčia žmonės, įvyksta dėl susidūrimų su stambiaisiais kanopiniais. Vieni pavojingiausių – briedžiai. Tamsiuoju paros metu juos pastebėti sudėtinga: dėl ilgų kojų automobilio žibintų šviesa ne visada laiku apšviečia gyvūno akis, todėl vairuotojas jį gali pamatyti tik priartėjęs. Briedžiai aktyviausiai migruoja gegužę, birželį, taip pat rizika išlieka spalį–lapkritį, o į kelius dažniausiai išklysta vakare, tarp 20 ir 22 val.

Keliuose dažnai sutinkamos ir stirnos bei šernai. Stirnos intensyviausiai juda gegužę ir lapkritį, dažniausiai prieš saulėtekį, nuo 7 iki 9 val., bei vakarais apie 20 val. Šernų migracija suaktyvėja nuo rugsėjo ir tęsiasi iki gruodžio, o didžiausia tikimybė juos sutikti keliuose – vėlyvą vakarą, tarp 21 ir 23 val.

Svarbu prisiminti, kad stirnos ir šernai dažnai juda grupėmis. Todėl pamačius vieną gyvūną reikėtų iš karto sumažinti greitį ir būti pasirengus sustoti – netrukus kelią gali kirsti ir daugiau gyvūnų.

Ką daryti pastebėjus gyvūną?

Pastebėjus gyvūną šalikelėje ar važiuojamojoje kelio dalyje, pirmiausia reikia mažinti greitį ir būti pasirengus visiškai sustoti. Nereikėtų tikėtis, kad gyvūnas pats pasitrauks iš kelio – išsigandęs jis gali sustoti, netikėtai pakeisti judėjimo kryptį ar grįžti atgal.

Pamačius vieną gyvūną, svarbu neskubėti vėl didinti greičio. Stirnos, šernai ir kai kurie kiti laukiniai gyvūnai dažnai juda grupėmis, todėl paskui pirmąjį, kelią gali kirsti ir daugiau gyvūnų.

Gyvūno nereikėtų baidyti mirksint žibintais – ryški šviesa gali jį dezorientuoti. Jei gyvūnas stovi kelyje, galima trumpais intervalais naudoti garsinį signalą, tačiau svarbiausia išlaikyti saugų atstumą ir palaukti, kol gyvūnas pasišalins.

Jei gyvūnas į kelią išbėga staiga, svarbiausia kuo greičiau mažinti greitį ir išlaikyti automobilio kontrolę. Staigus bandymas išvengti gyvūno gali sukelti dar pavojingesnę situaciją – automobilis gali išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą ar nuvažiuoti nuo kelio.

Jei akivaizdu, kad susidūrimo išvengti nepavyks, staigiai stabdant patariama užsidengti rankomis galvą ir ją palenkti kuo žemiau vairo (keleiviams taip pat reikėtų nuleisti galvą), nes jei gyvūnas trenksis į automobilio priekinį stiklą, rimtų sužalojimų išvengti bus labai sunku.

Pravažiavus pro gyvūną taip pat nereikėtų iš karto greitėti – verta dar kurį laiką atidžiai stebėti kelią ir jo pakraščius.

„Laukinių gyvūnų migracija per kelius yra natūralus procesas, kurio išvengti neįmanoma, tačiau riziką galima sumažinti. Tam svarbus ir vairuotojo gebėjimas laiku pastebėti gyvūną bei sureaguoti, ir infrastruktūros sprendimai, padedantys nukreipti gyvūnų judėjimą nuo važiuojamosios dalies bei sudarantys sąlygas saugiai ją kirsti. Todėl įgyvendindami infrastruktūros sprendimus vertiname visą situaciją – gyvūnų judėjimą, kelio aplinką, eismo intensyvumą ir susidūrimų riziką“, – sako „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

Gyvūnų migracijai – vis daugiau saugios infrastruktūros

Siekiant mažinti susidūrimų su laukiniais gyvūnais riziką ir sudaryti sąlygas jiems saugiai migruoti, valstybinės reikšmės keliuose diegiamos įvairios infrastruktūros priemonės. Šiuo metu jau įrengta beveik tūkstantis kilometrų apsaugos sistemų nuo laukinių gyvūnų (ASNLG) tvorų ir dešimtys specialiųjų perėjų gyvūnams.

Daug dėmesio gyvūnų apsaugos ir migracijos priemonėms skiriama automagistralėse. A1 Vilnius– Kaunas–Klaipėda (A1) kelyje šiuo metu baigiami apsauginių tvorų įrengimo darbai, Vilnius–Panevėžys (A2) – apsauginės tvoros įrengtos ruožuose, kuriuose tai leidžia esama infrastruktūra. Rekonstruotas A5 „Via Baltica“ ruožas nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos sienos yra aptvertas apsauginėmis tvoromis, jame gyvūnų migracijai įrengti du žalieji tiltai, požeminės perėjos bei priemonės varliagyviams.

ASNLG įrengiamos kartu su kitomis priemonėmis, leidžiančiomis gyvūnams saugiai kirsti kelią ar pasišalinti iš kelio teritorijos. Tam įrengiamos požeminės ir antžeminės perėjos, varteliai bei nušokimo rampos. Smulkiesiems gyvūnams vandens pralaidose įrengiamos specialios lentynos sausumos gyvūnams, o ties tiltais ir vandens pralaidomis paliekami sausi krantai, kuriais gyvūnai gali judėti.

Kur ir kokių priemonių reikia, sprendžiama įvertinus konkretaus kelio aplinką ir gyvūnų migracijos vietas. Atsižvelgiama ir į eismo intensyvumą, susidūrimų su gyvūnais skaičių bei avaringumo rodiklius. Didesnės apimties migracijos priemonės, tokios kaip požeminės perėjos ar žalieji tiltai, įrengiamos vykdant kelių plėtros ir rekonstrukcijos projektus.

Šiuo metu valstybinės reikšmės kelių tinkle 2 žalieji tiltai, 17 požeminių perėjų stambiesiems gyvūnams, 16 požeminių perėjų vidutiniams ir smulkiesiems gyvūnams 15 varliagyvių apsaugos sistemų.

2026-2027 m., vykdant kelių rekonstravimo projektus numatyta įrengti dar apie 220 km apsauginių sistemų nuo laukinių gyvūnų, šešias naujas požemines perėjas stambiems ir dvi – smulkiems gyvūnams.

Susiję straipsniai