Dacia Sandero, (B52) 2012 - 2022

Panašu, kad „Renault" sprendimas Europos rinkai pasiūlyti pigius, paprastus modelius, buvo teisingas. „Dacia" automobiliai ne tik greitai išpopuliarėjo, bet ir kiti gamintojai vis garsiau užsimena apie planus kurti biudžetinius prekių ženklus, galinčius konkuruoti su „Dacia". Kol jie kuria planus, „Dacia" nestovi vietoje ir mūsų rinkoje pasirodė antros kartos „Dacia Sandero".

Pirmieji „Dacia" modeliai dažnai buvo peikiami dėl savo išvaizdos. Apie naujus ir atnaujintus modelius to pasakyti nebegalima. Naujasis „Sandero" išvaizda gerokai pranoksta savo pirmtaką. Priekinė dalis tapo griežtesnė, jos išraiškingumą pabrėžia šoniniai optiniai elementai ir chromuotos radiatoriaus grotelės bei masyvus bamperis. Pastarasis - tarsi užuomina į automobilio sportiškumą, tačiau iš tikro tai - duoklė moderniai madai. Rūko žibintai įgilinti specialiose nišose.

Pakeistos automobilio priekinės ir galinės dalys bei šoninės linijos ir kiek pakeistos ratų arkos suteikia chečbekų patrauklią, modernią išvaizdą. Iš pirmosios kartos „Sandero" šis modelis paveldėjo tik nevisai sėkmingą užpakalinių stoto statramsčių apipavidalinimą, bet tai jau nėra daugeliui atgrasumą kėlusį „kampuota mašina".

Progresas jaučiamas ir automobilio viduje. Ypač - žvelgiant į aukštesnės sąrangos modelius. Nors apdailos medžiagos išliko tokios pat pigios, pats priekinis panelis atrodo prabangiau ir patraukliau, negu anksčiau.

Jį puošia chromuotos apdailos detalės, o bendrą paveikslą užbaigia spalvotas lietimui jautrus didelis ekranas. Multimedinė sistema gali pasigirti navigacija ir USB jungtimi, tačiau naujame modelyje, kaip ir daugelyje kitų naujovių, nebeliko taip visiems įprasto ir artimo kompaktinių plokštelių grotuvo. Šios įrangos laikai pamažu praeina, tad leisdamiesi į tolimesnę kelionę, įpraskite mėgstamą muziką įsimesti į USB laikmeną, nes net Lietuvoje yra vietovių, kur radijas „netraukia".

Nepaisant pakitusios išvaizdos ir prabangos detalės - ekranėliu, prieš mus ta pati „Dacia", tad mikroklimatą tenka valdyti ganėtinai grubiais ratukais. Kondicionierius išjungiamas/įjungiamas paspaudus sunkiai pastebimą mygtuką, šalia kurio puikuojasi užrašas AC.

Po jais, tame pačiame centriniame panelyje, sumontuoti elektriniai langų pakėlimo ir greičio kontrolės valdymo mygtukai. Užpakalinių langų valdymas įspraustas į nedidelę centrinę erdvę tarp priekinių sėdynių, ties ta vieta, kur baigiasi stovėjimo stabdžio rankena.

Įdomu tai, kad nors pastovaus greičio palaikymo mygtukas sumontuotas centrinio panelio apačioje, greitis reguliuojamas ant vairo esančiu „+/-„ mygtuku, o „Eco" režimo mygtukas sumontuotas netoli spidometro, kairėje apatinėje pusėje. Taigi, prieš leidžiantis į kelią reiktų ramiai apžiūrėti vairuotojo vietą, kad bent maždaug nujausti, kur „paslėptas" vienas ar kitas mygtukas ar rankenėlė.

Laimei, borto kompiuteris valdomas mygtuku, sumontuotu valytuvų perjungimo svirties gale, tad norint peržiūrėti „darbinę" informaciją, jo ilgai ieškoti nereikia.

Gražesnis tapo automobilio prietaisų skydelis - tachometras, spidometras ir kompiuterio ekranėlis papuošti chromuotais apvadais.

Automobilis ganėtinai erdvus, tačiau prie vairuotojo sėdynės teko pasipratinti. Ji per daug minkšta, šoninis palaikymas silpnas.

Pasak „Dacia" atstovų, šio prekių ženklo modelius galima suskirstyti į dvi grupes - vienos grupės sėdynių aukštis reguliuojamas, kitos - ne. Bandomajam važiavimui tai gal ir nelabai svarbu, tačiau perkant automobilį sau šią detalę reiktų išsiaiškinti.

Antra sėdynių eilė taip pat ganėtinai erdvi, tad du suaugę žmonės čia jausis ganėtinai patogiai, nors kojoms vietos ir palikta kiek mažiau.

Bagažinė - kaip tik tokiam automobiliui, tačiau ją, esant reikalui, galima padidinti sulanksčius užpakalinę sėdynių eilę.

Gaila, bet sėdynių nugarėlės lygaus paviršiaus su bagažinės dugnu nesudaro. Be to, laikantis griežtesnių saugumo reikalavimų bagažinės slenkstis tapo kiek aukštesnis, o pati pakrovimo ertmė - kiek mažesnė.

Griežtėjančios saugumo normos pakoregavo ir kitus automobilio saugumo aspektus. Visi nauji modeliai turi ESP sistemą, priekines ir šonines saugos pagalves, o modeliai su 90 AG varikliais - ir aušinamus priekinius stabdžių diskus.

Bandytas modelis turėjo bene įdomiausią iš visų siūlomų variklių - trijų cilindrų 0,9 l bet net 90 AG agregatą. Tokią variklio galią užtikrina turbininis įpūtimas. Kartu su aiškiai ir patikimai veikiančia mechanine pavarų dėže, automobilis mieste važiuoja ganėtinai smagiai. Čia užtenka ir galios, ir dinamiškumo. Išsukus į magistralę greičio mėgėjai gali kiek nusivilti. Kita vertus, tikėtina, kad „Sandero" dažniau rinksis šeimos arba iš taško A į tašką B keliaujantys žmonės, o ne adrenalino fanai. Juo labiau, kad kelyje automobilis laikosi puikiai, nelygumus sugeria minkšta pakaba, vairo veikimas irgi nekelia klausimų.

Stabdžiai ir pakaba neleido abejoti jų patikimumu. Palyginus su ankstesniu modeliu, antros kartos „Sandero" žymiai geriau elgėsi posūkiuose. Amortizatoriai ir spyruoklės tiksliai atliko savo darbą, o 16,3 cm prošvaisa užtikrino, kad automobilis nekels rūpesčių ir prastuose keliuose, kokių mūsų krašte vis dar apstu.

Kuro sąnaudos per kelias bandymų dienas beveik atitiko nurodomas gamintojų - mieste automobilis suvartojo apie 7,8 l/100 km, mišriu ciklu - 5,8 l/100 km. Tiesa, prisiminus nesenas diskusijas apie tikras ir deklaruojamas kuro sąnaudas, reiktų patikslinti, kad visas dienas veikė „Eco" režimas, o automobilis buvo apmautas geromis padangomis. Kita vertus, dėl tokių kuro sąnaudų, kai kuro kainos vėl artėja prie 5 litų už litrą, galima pratintis važinėti neskubant. Juolab, kad tam šis automobilis puikiai tinka.