10 metų su euru: kaip keitėsi lietuvių galimybės įsigyti automobilį?

Per 10 metų, kai Lietuva yra euro zonos narė, lengvųjų automobilių skaičius mūsų šalyje išaugo beveik pusantro karto. Automobilio įperkamumas padidėjo dar labiau – daugiau negu dukart, rodo SEB banko duomenys. Vis dėlto liko ir sričių, kuriose Lietuva dar gali pasiekti didesnį proveržį. Vis daugiau elektros iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pasigaminanti Lietuva veržliai juda pirmyn energetikos srityje. Šiuo metu būtent energijos gamyba visame pasaulyje lemia didelę dalį išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio.

Transporto sektorius Lietuvoje yra ir stambus energijos vartotojas, ir aktyvus ŠESD šaltinis – jam tenka beveik trečdalis viso šalyje išmetamo kiekio. Taigi, gyventojų galimybės ir noras įsigyti naujesnius mažiau taršius automobilius yra svarbi formulės, kaip sušvelninti klimato kaitą, dalis. Vien lengvųjų automobilių skaičius Lietuvoje šiandien sudaro per 1,76 milijonus. Automobilio amžiaus vidurkis – 16,7 metų, kai 2015 metais siekė 15 metų. Vadinasi, per dešimt metų visuomenėje nesusiformavo įprotis automobilį keisti dažniau – ieškoti pažangesnės, mažiau taršios ir geresnių eksploatacijos savybių transporto priemonės. Be to, kad didžiąją transporto parko dalį Lietuvoje vis dar sudaro dyzelinu varomi automobiliai.

Pasirinkimo galimybės išaugo eksponentiškai

Skaičiuojant nuo euro Lietuvoje starto, gyventojų finansinis pajėgumas įpirkti naują ar kelerius metus naudotą automobilį reikšmingai padidėjo. 2015 metais vienas gyventojas galėjo įsigyti automobilį, vertą 8,7 tūkst. eurų, o dviejų asmenų šeima – 17,4 tūkst. eurų. Remiantis SEB skaičiuojamo automobilio įperkamumo indekso* 2024 metų duomenimis, vienas asmuo galėjo planuoti 18,8 tūkst. eurų pirkinį, šeima – 37,6 tūkst. eurų. Akivaizdu, kad finansinis visuomenės pajėgumas keisti transporto priemonę į naujesnę šiandien yra daugiau negu dukart didesnis, lyginant su metais, kai Lietuva perėjo prie euro. Vertinant vidutinio darbo užmokesčio dinamiką – šiandien šis rodiklis yra irgi daugiau negu du kartus didesnis negu pirmą 2015 metų ketvirtį.

Dėl to įspūdingai išaugo pasirinkimų skaičius, šiandien prieinamas dviem kartu gyvenantiems asmenims. 2015 metais iš tuomet populiariausių modelių sąrašo pora galėjo įsigyti tik du naujus modelius – „Opel Astra“ ir „Volkswagen Golf“. Palyginti, 2024 metais įperkami tapo kone 330 variantų, tarp jų ir tokie kaip lietuvių pamėgti „Toyota RAV4“, „KIA Sportage“, „VW Tiguan“, „Audi Q5“ ir kiti. Be to, 37,6 tūkst. eurų suma prieinama pavertė ištisą naujų bei naudotų elektromobilių gamą.

Elektromobilių patirtis – dar labai menka

Žvelgiant į praeitį, 2015 metais atlikta analizė rodė, jog tuomet įperkami buvo tik naudoti elektromobiliai – „Mitsubishi I-MIEV“ ir „Citroen C-Zero“. Atsimenate, kaip jie atrodė? Jeigu neatsimenate, tikriausiai priklausote daugumai. Pernai SEB atliktas tyrimas parodė, jog 4 iš 5 gyventojų turi tik minimalią patirtį arba apskritai neturi jokios patirties su elektromobiliais, nors pastarųjų šalies keliuose – jau per 16 tūkstančių. Palyginti, dyzelinių – per 1,1 milijono. Elektromobilių įperkamumo indeksas rodo, kad 2024 metais vienam asmeniui Lietuvoje įperkami buvo 6 nauji ir 34 naudoti elektromobilių modeliai.

Šeima sau gali leisti rinktis iš daugiau negu pusšimčio naujų elektromobilių ir daugiau kaip 90 naudotų modelių. Vien per metus įperkamų elektromobilių asortimentas išaugo 2–3 kartus – sparčiausiai nuo to laiko, kai SEB bankas ėmė skaičiuoti elektromobilių įperkamumo indeksą. Vis dėlto tik elektra varomos transporto priemonės šiandien sudaro mažiau negu 1 proc. viso lengvųjų automobilių parko. Nuostatos nespėja paskui faktus Gyventojai nurodo, kad didžiausios kliūtys persėsti į elektromobilius yra jų kaina ir viena įkrova nuvažiuojamas atstumas. Tačiau įprasto elektromobilio nuvažiuojamas atstumas per dešimtmetį pasikeitė ne mažiau negu įperkamumas. 2015 metais populiarių „Nissan Leaf“, „Volkswagen e-up!“ ar „Volkswagen e-Golf“ baterijos talpa siekė nuo 18,7 kWh iki 24,2 kWh, o deklaruojamas viena įkrova nuvažiuojamas atstumas – nuo 165 iki 250 kilometrų. Palyginti, šiandien „Nissan Leaf“ turi 40–62 kWh talpos baterijas, kurių pakanka įveikti 270–385 km atstumą. „Volkswagen e-up!“ su 36,3 kWh baterija gali nuvažiuoti 256–258 km, o „Volkswagen ID.3“ (baterijų talpa 55kWh–84 kWh) deklaruojamas įveikiamas atstumas yra nuo 388 iki 604 kilometrų viena įkrova. Apibendrinant, per dešimtmetį elektromobilių baterijų talpa išaugo 2–3 kartus, o nuvažiuojamas atstumas – maždaug dvigubai.

Dar įspūdingesnė buvo baterijų kainų dinamika, nes per 10 metų 1 kWh kaina susitraukė 6–7 kartus. Taip pat verta paminėti Europos Sąjungos žaliojo kurso įtaką ir programų, skatinančių perėjimą prie elektromobilių, poveikį ir Kinijos gamintojų plūstelėjimą į Europos rinkas. Apskritai, nuo 2014 iki 2023 metų elektromobilių dalis pasaulio rinkoje išsiplėtė nuo 0,4 proc. iki 15,8 procento. Pastarųjų metų tendencijos leidžia tikėtis, kad Lietuvos rinka nelieka nuošalyje. Kaip ir kitų ES šalių rinkose Lietuvoje pastebimos transporto elektrifikacijos tendencijos, pavyzdžiui, spartus hibridinių modelių registracijų skaičiaus augimas, per metus siekęs 65 procentus.

Tikėtina, kad pokyčiai šioje srityje galėjo būti dar pozityvesni, jeigu ne pasaulį sukrėtusi COVID–19 pandemija, dėl kurios ėmė trūkinėti tiekimo grandinės, gamyba, paklausa ir kt., o vėliau – ir Rusijos karas Ukrainoje, Europoje sukėlęs energetinę krizę ir aibę ekonominių padarinių. Tačiau virsmas priklauso ne tik nuo geopolitinės ir makroekonominės aplinkos, ar ES direktyvų, bet ir nuo pačių vartotojų nuostatų. Transporto parko amžius ir automobilių su vidaus degimo varikliais kiekis Lietuvoje ir kitose ES valstybėse rodo, kad vis dar gausu abejojančiųjų elektrifikacijos nauda, o sentimentai senam automobiliui trukdo plėsti mažesnį poveikį klimatui darančių transporto priemonių dalį. Net ir turint finansines galimybes važinėti elektromobiliu.

Susiję straipsniai