2024 elektromobiliai Europoje sudarė vos 15 proc. auto įsigijimų: esminio pokyčio nesitikima ir 2025

2024-aisiais tiek tarp verslų, tiek ir asmeniniame naudojime stipraus šuolio ties perėjimu į elektromobilius nepadaryta. Nauji elektromobiliai Europoje kas mėnesį sudarė tik maždaug iki 15 proc. siekiančią dalį nuo visų naujų transporto priemonių registracijų, o Lietuvoje didžiąją dalį mėnesių buvo registruojama nuo 10 iki 20 proc. mažiau elektromobilių nei pernai. Ekspertų manymu, ne itin pasikeitusią situaciją, galimai, matysime ir 2025 metais.

Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA) skaičiuoja, kad šių metų kiekvieną mėnesį reguliariai augant transporto priemonių pardavimams, tiek šių metų pirmąjį, tiek antrąjį, tiek ir trečiąjį ketvirtį tarp Europoje įsigytų lengvųjų komercinių transporto priemonių, elektromobiliai neperkopė net šešių procentų dalies.

Tuo tarpu tarp asmeniniam naudojimui skirtų naujų automobilių, elektromobilių pardavimai, lyginant su praėjusiais metais, kiekvieną mėnesį buvo labai nestabilūs bei neženkliai didėjo arba mažėjo, tačiau dažniausiai nuo bendros naujų automobilių pardavimo dalies Europos šalyse, sudarydavo 10-15 proc.

Palyginimui, 2023 metais naujų elektromobilių rinkos dalis ES valstybėse siekė 14,6 proc.

TOLIAUSIAI NUVAŽIUOJANTYS ELEKTROMOBILIAI

„Remiantis europine statistika, elektromobiliai 2024-aisiais nepademonstravo ženklaus šuolio į viršų. ACEA duomenys rodo, kad bene kiekvieną mėnesį jų rinkos apimtis Europoje krito po kelis procentus, o kaip alternatyvą elektromobiliams, žmonės vis dažniau rinkosi hibridinius automobilius, kurie, pavyzdžiui, Europoje rugsėjį sudarė net 32,8 proc. nuo visų parduotų naujų automobilių.

Lietuvoje situacija elektromobilių atžvilgiu, tuo tarpu, šiemet taip pat buvo ne geresnė, kadangi remiantis „Autotyrimai“ bei „Regitra“ duomenimis, mūsų šalyje iki rugsėjo iš viso buvo užregistruota 18 proc. mažiau elektromobilių negu pernai tuo pačiu laikotarpiu, iki spalio – 16,1 proc., lapkričio – 16,2 proc., o gruodžio – 16,1 proc. mažiau negu pernai tuo pačiu laikotarpiu“, – situaciją apžvelgia „Finpro“ valdybos narys Kęstutis Grinaveckas.

Panašios tendencijos išliks ir 2025 metais

Remiantis Europos Sąjungos žaliuoju kursu, galima drąsiai teigti, kad 2025 m. gyventojams, o ypač verslams, ir toliau netrūks šūsnių raginimų rinktis kuo ekologiškesnę transporto priemonę. Štai, pavyzdžiui, transporto sektoriuje planuojami tokie dalykai kaip, kad iki 2030 m. sumažinti išmetamą CO2 kiekį 55 proc., o iki 2050 m. – 90 proc, arba tai, kad jau vos už keleto metų įsigyjami nauji automobiliai turės apskritai būti tik nulinės CO2 emisijos.

Siekiant šių tikslų, skatinama masiškai diegti elektromobilius, o jų įsigijimui yra nemažai ir finansinių paramų, pavyzdžiui, nuo 2022 m. taikomos ES programos – Modernizavimo fondo skiriamos kompensacijos tiek fiziniam, tiek juridiniams asmenims įsigyjantiems elektromobilius.

Vis tik, pasak K. Grinavecko, net jeigu ir, pavyzdžiui, verslas 2025 metais nuspręs atsinaujinti savo autoparką, tai tikrai nereiškia, jog jis suskubs įsigyti elektromobilį. Tam yra ne viena svari priežastis.

„Visų pirma, daugumai mūsų, o ypač verslui, yra labai svarbūs galimi nuvažiuoti atstumai su pilnu baku. Na, o praktika rodo, kad elektromobiliai nuvažiuojamais atstumais vis dar negali lygintis su vidaus degimo variklį turinčiais automobiliais.

Štai, pavyzdžiui, elektromobilių tarpe, nors jie ir tobulėja, vis dar nerastume tokio, kuris vienu įkrovimu galėtų nuvažiuoti tūkstantį kilometrų. Vidutinio segmento modeliai nuvažiuoja maždaug 350–500 km, Premium klasės modeliai gali nuvažiuoti iki 800 km. Kaip tuo tarpu kai kurie vidaus degimo variklį turintys automobiliai gali pilnu baku nuvažiuoti daugiau nei tūkstantį kilometrų“, – tvirtina K. Grinaveckas.

Kitas svarbus akcentas, kodėl elektromobilių pardavimai, galimai, didelio šuolio į viršų nepadarys ir 2025 m. – bent jau kol kas mūsų šalyje plačiau ir patogiau nei elektros įkrovimo stotelės išvystytas degalinių tinklas.

Nors, pasak eksperto, galima pagirti, kaip sparčiai mūsų šalyje yra vykdoma elektromobiliams įkrauti skirtų stotelių plėtra. Štai, pavyzdžiui, netrukus pagrindinėje šalies automagistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, kuriame atsiras elektromobiliams įkrauti skirtas parkas, kur vienu metu galės krautis net 40 elektromobilių.

„Viešų įkrovimo stotelių tinklą Lietuvoje dabar sudaro jau kone 2000 įkrovimo stotelių. Kita vertus, tai vis dar neprilygsta galimybėms vidaus degimo varikliais varomiems automobiliams užsipilti kuro. Ypač laiko sąnaudomis, mat pilnai įkrauti elektromobilį gali prireikti nuo keliasdešimties minučių iki kelių valandų laiko, kai užsipilti pilną kuro baką prireikia vos kelių minučių. Gyventojams, o ypač verslui, kuriam būtina efektyviai planuotis maršrutus ir laiku pasiekti numatytos kelionės tašką, tiek nuvažiuoti ilgesnį atstumą su pilnu baku, tiek ir papildyti baką išnaudojant kuo mažiau laiko sąnaudų, yra labai aktualu“, – pastebi K. Grinaveckas.

Svarbiu faktoriumi 2025 m. gali būti ir transporto priemonių kaina. Praktika rodo, kad elektromobiliai vis dar išlieka brangesni nei vidaus kuru varomi. Jų kainos skiriasi maždaug trečdaliu.

Štai, pavyzdžiui, tarp komercinių transporto priemonių baziniai mažesni modeliai tokie kaip „Renault Kangoo“ ar „Citroën Berlingo“ šiuo metu gali kainuoti apie 25 – 35 tūkst. eurų, o didesni modeliai tokie kaip „Mercedes-Benz Sprinter“ ar „Volkswagen Crafter“ gali kainuoti ir 40–60 tūkst. eurų ar daugiau.

Tuo tarpu, palyginimui, verslui pritaikytų, elektra varomų modelių, tokių kaip „Volkswagen ID Buzz Cargo“ ar „Renault Trafic E-Tech“, vidutinė kaina prasideda nuo 40 tūkst. eurų, o didesnių ar pažangesnių modelių gali siekti ir iki 70 tūkst. eurų ar net daugiau.

Susiję straipsniai