Ar Europos elektromobilių rinka pasiruošusi amerikietiškiems kalneliams?

Už Atlanto vykstantys politiniai viražai elektromobilių klausimu netruko persikelti ir į viešąją darbotvarkę Europoje. Vis garsiau svarstoma, ar JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimai apie įkrovimo stotelių šalinimą ir elektromobilių atsisakymą valstybiniame sektoriuje galėtų išjudinti kryptingai vystomą Europos elektromobilių rinką. Tačiau vertinant situaciją globaliai – nuo JAV politinės dinamikos ir Kinijos strateginių ambicijų iki Europos tvarios energetikos kurso – aiškėja, kad šiame kontekste slypi ne tik rizikos, bet ir galimybės.

JAV politika siunčia rinkai prieštaringus signalus

Pastaraisiais metais elektromobilių paklausa JAV, kaip ir visame pasaulyje, didėjo. 2024 m. duomenys rodo, kad elektromobilių rinka šalyje per metus augo beveik dešimtadaliu, vien gruodį šalyje parduota 190 tūkst. elektra varomų automobilių. Šį rezultatą daugiausia lėmė taikytos mokestinės lengvatos.

Tačiau situacija pamažu keičiasi. Pokyčiai politinėje arenoje – D.

TOLIAUSIAI NUVAŽIUOJANTYS ELEKTROMOBILIAI

Trumpo vyriausybės sprendimai dėl mokestinių lengvatų panaikinimo ir pradėtas muitų karas –jau dabar daro neigiamą įtaką JAV elektromobilių rinkai, taip pat ir garsiosios elektromobilių gamintojos „Tesla“ pardavimams.

„Tesla“, ilgą laiką buvusi elektromobilių rinkos simboliu, praranda dominuojančias pozicijas. Kinijos „BYD“ ne tik demonstruoja spartesnį augimą, bet ir turi akivaizdžių struktūrinių pranašumų – nuo vertikaliai integruoto verslo modelio ir kaštų efektyvumo iki plataus modelių portfelio bei agresyvios plėtros už Kinijos ribų. Tuo tarpu „Tesla“ šiuo metu susiduria su iššūkiais: ribota modelių įvairovė, kainų spaudimas ir lėtėjanti inovacijų dinamika tampa kliūtimis išlaikyti lyderystę.

Tarp šių dviejų gigantų įsiterpia ir vis gausėjantis varžovų ratas. Europos gamintojai, tokie kaip „Volkswagen“ ar „BMW“, ir sparčiai augantys Kinijos prekių ženklai – tarp jų „Geely“, „Changan“ ir „SGMW“ – jau dabar aktyviai perbraižo konkurencinį žemėlapį.

Politiniai signalai iš JAV neabejotinai veikia investuotojų lūkesčius ir formuoja nuotaikas rinkoje. Tačiau būtina atskirti trumpalaikius viešosios komunikacijos efektus nuo ilgalaikių struktūrinių tendencijų – o šios, bent jau šiuo metu, lieka nepajudintos.

Kaip šios turbulencijos veikia Europą?

Skirtingai nei JAV, kur elektromobilių sektorius vis dar priklausomas nuo subsidijų politikos ir gali svyruoti dėl politinių sprendimų, Europos Sąjungoje (ES) veikia aiškiai apibrėžtas, struktūriškai įtvirtintas perėjimo prie nulinės emisijos transporto modelis. Pagrindiniai šio modelio ramsčiai – „Fit for 55“ iniciatyva ir 2035 m. numatytas naujų automobilių su vidaus degimo varikliais draudimas – užtikrina ilgalaikį reguliacinį stabilumą ir investuotojų pasitikėjimą. Dėl to Europos elektromobilių rinka išlaiko kryptingą vystymosi trajektoriją, atsparią geopolitiniams ir makroekonominiams svyravimams.

Nors „Tesla“ tebėra viena iš labiausiai atpažįstamų elektromobilių prekių ženklų, Europoje jos įtaka išlieka ribota – 2023 m. pabaigoje ji sudarė tik apie dešimtadalį visų elektromobilių pardavimų regione. Tuo tarpu Europos ir Kinijos gamintojai demonstruoja spartų augimą: „Volkswagen“ elektromobilių pardavimai vasarį šoktelėjo 180 proc, „BYD“ – 94 proc., „Polestar“ – 84 proc. Tokie skaičiai byloja ne tik apie augančią konkurenciją, bet ir apie tai, kad rinkos galia sparčiai persiskirstoma tarp naujų lyderių.

Didėjant rinkos konkurencijai, vis didesnis dėmesys bus skiriamas elektromobilių prieinamumo klausimui, įskaitant kainodaros patrauklumą ir patogios infrastruktūros vystymą. Gamintojai skuba plėsti modelių pasiūlą ekonominiame segmente, siekdami pasiekti masinį vartotoją ir išsaugoti konkurencinį pranašumą. Šiuo metu aktyviai kuriami ir rinkai pristatomi nauji elektromobilių modeliai, orientuoti į iki 25 tūkst. eurų kainų kategoriją, ir ši tendencija, regis, tik stiprės artimiausiu metu.

Kinijos gamintojų ekspansija tik dar labiau skatina šias pastangas – vien 2024 m. sausį jų elektromobilių registracijų skaičius Europoje augo 52 proc., o rinkos dalis padidėjo iki beveik 4 proc. Tokie rezultatai siunčia aiškią žinią: Europos pramonei tenka ne tik prisitaikyti, bet ir strategiškai pergalvoti savo konkurencinius pranašumus.

Susiję straipsniai