„Ferrari“ istorijos pradžia

Enzo Feraris, gimęs 1898 m., jau jaunystėje pagarsėjo kaip puikus lenktynininkas. Savo sportinę karjerą jis pradėjo Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje. 1920 m. E. Feraris pateko į sportinę „Alfa Romeo" komandą, o po poros metų įkūrė nuosavą komandą „Scuderia Ferrari". Komandos emblema tapo piestu pasistojęs žirgas.

Su „Alfa Romeo" Enzo dirbo beveik iki pat Antrojo pasaulinio karo. 1940 m. jis įkūrė įmonę „Auto Avio Construzioni". Kaip tik tada jis surinko savo pirmąjį automobilį. Tai buvo modelis „815", turėjęs 8 cilindrų 1,5l tūrio variklį. Tuomet suteikti automobiliui „Ferrari" pavadinimo jis negalėjo, nes buvo įsipareigojęs „Alfa Romeo" ketverius metus negaminti savų automobilių.

Pirmuoju „Ferrari" automobiliu tapo „Ferrari-125 GT". Vėliau pasirodė modeliai „125S", „159S" ir „166". 1948 m. visuomenei buvo pristatytas pirmasis sportinio bolido prototipas „Ferrari 125", skirtas „Fromulei 1". Tais pačiais metais techniniu bendrovės direktoriumi tapo Aurelijus Lampredis. 1951-1952 m., laikinai „Formulei 2" pakeitus „Formulę 1", teko taikytis prie naujų sąlygų ir pasirodė modelis „500 F2".

Sėkmė varžybų trasose paskatino E.

Ferarį pradėti serijinių automobilių gamybą. Pirmasis buvo modelis „375 America". Vėliau pasirodė „500 Mondial" ir „750 Monza".

Nuo 1966 m. „Ferrari" pradėjo gaminti sportinius automobilius su užpakalinėje dalyje montuojamais varikliais. Tais pačiais metais Feraris savo automobilių žymėjimui sugalvojo prekių ženklą „Dino". Pavadinimui buvo pasiskolintas vienintelio Enzo sūnaus, Alfredino, mirusio 1956 m., vardas.

Norėdamas užtikrinti minimalų reikiamą automobilių kiekį, leidžiantį pretenduoti į „Didžiojo turizmo" kategoriją, E. Feraris pasirašė sutartį su „Fiat". Feraris tiekė variklių brėžinius, o „Fiat" turėjo užtikrinti reikiamą automobilių skaičių. „Fiat" vadovai greitai suprato, kad koncernui būtinas atskiras sportinių automobilių padalinys ir 1969 m. „Ferrari" tapo „Fiat" dalimi. Enzo Ferari įmonei vadovavo iki pat savo mirties.