Markės


Straipsniai

Atgal į straipsnių sąrašą Atgal į straipsnių sąrašą
2020-02-26
Įdomiausios technologijos - kokia situacija su autopilotais ir kaip su skraidančiais automobiliais?

Įdomiausios technologijos - kokia situacija su autopilotais ir kaip su skraidančiais automobiliais?
 
Anksčiau tik fantazija atrodantys dalykai palaipsniui virsta realybe. Automobilių vairuotojai džiaugiasi vis tobulėjančiomis automatinėmis sistemomis, palengvinančiomis keliones iš taško A į tašką B. Diegiami išmanūs šviesoforai bei kelio ženklai, mažinantys transporto srautus. Mokslininkai ir verslininkai pasakoja apie greit į kelius išriedėsiančius savavaldžius automobilius. Pasigirsta kalbos ir apie skraidančius automobilius. Kokia šiuo klausimu situacija Lietuvoje – ar dar daug atsiliekame nuo išmaniausių pasaulio valstybių?
 
Kauno technologijos universiteto (KTU) Informatikos fakulteto (IF) profesoriaus, Realaus laiko kompiuterių sistemų centro direktoriaus Egidijaus Kazanavičiaus teigimu, transporto priemonės ir eismą reguliuojantys prietaisai darosi vis išmanesni.
 
„Kuriamos ir diegiamos vis išmanesnės automatinės sistemos: stabdymo, stebėjimo, automatinio vairavimo. Nors kol kas dar nėra visiškai patikimų sprendimų, judama link save vairuojančių automobilių, – pastebi KTU profesorius. – Pažymėtina, kad visa tai stipriai susiję su daiktų interneto technologijomis, kurios persikelia ir į automobilius“. 
 
Visgi Lietuvoje išmaniųjų sprendimų, nors jie ir diegiami, vis dar pasigendama.
 
„Deja, Lietuva vėluoja įvairiais atžvilgiais. Pavyzdžiui, mūsų šalyje trūksta daugiau reguliuojamų išmaniųjų kelio ženklų, atsilieka automatinės automobilio pagalbos iškvietimo sistemos „eCall“ diegimas, nors Lietuva pagal Europos Sąjungos direktyvas įsipareigojusi diegti šias sistemas. Be to, ir patys vairuotojai dažnai dar nežino, kokiomis priemonėmis gali pasinaudoti“, – tikina E. Kazanavičius.
 
Spūsčių mažinimui – išmanūs kelio ženklai

Išmanūs elektroniniai kelio ženklai veikia kaip vaizdo ekranai, rodantys greičio apribojimą bei įspėjimus, padedantys vairuotojams įvertinti situaciją ir pasirinkti saugų greitį. Kartu diegiami ir eismo srautus konkrečiose kelio vietose stebintys jutikliai, o oro sąlygų stebėjimo įranga fiksuoja kelio dangos būklę, dangos temperatūrą, vėjo stiprumą ir kitus parametrus. Šie įrenginiai sudaro vieną bendrą greičio valdymo ir perspėjimo sistemą.
 
Šiuo metu Lietuvoje tokių ženklų dar labai mažai. Pasak E. Kazanavičiaus, jie ypatingai pasitarnautų siekiant išvengti didžiųjų miestų keliuose susidarančių spūsčių.
 
„Miesto gatvėse, kuriose yra minėti ženklai, speciali informacinė sistema automatiškai matuoja transporto srautus. Padidėjus automobilių skaičiui, pradedamas riboti važiavimo greitis, kad nesusidarytų kamščiai“, – sako jis.
 
Šiuo metu tokios sistemos veikia daugelyje valstybių. Dažniausiai jos diegiamos pavojingose kelių vietose, taip pat reguliuoja automobilių srautus magistralėse ir greitkeliuose. Pavyzdžiui, Prahoje prie oro uostų dažniausiai visada labai dideli transporto srautai, tačiau ten įrengti išmanūs kelio ženklai neleidžia keliams užsikišti. Tokia sistema ten veikia jau 10 metų.
 
„Kelio ženklų reikšmės keičiasi, todėl srautas važiuoja beveik visiškai nesustodamas. Tokia paprasta ir pigi sistema leidžia efektyviai sureguliuoti eismą“, – pažymi KTU IF profesorius.
 
Lietuviams išmanumo vis dar trūksta

Vertinant Lietuvos įdirbį išmanių sistemų atžvilgiu, E. Kazanavičius pastebi kai kuriuose miestuose įrengtas šviesoforų valdymo sistemas, kurios automatiškai pagal transporto srautus reguliuoja užsidegančias šviesas.
 
„Šviesoforų trukmė jau ne automatinė, bet priklausoma nuo transporto srautų. Tačiau tokios sistemos, kuri kontroliuotų viso miesto transporto srautą – nėra“, – teigia jis.
 
Be to, ir kai kurie vairuotojai Lietuvoje apskritai nėra įpratę naudotis naujosiomis technologijomis, nors suteikiama informacija gali būti labai naudinga.
 
„Pavyzdžiui, ant pagrindinių ir kai kurių šalutinių Lietuvos kelių stovi meteorologinės stotelės ir kameros. Visi jų rodmenys pateikiami specialiame eismoinfo.lt tinklalapyje, kurie leidžia identifikuoti situaciją keliuose. Tačiau daugelis vairuotojų to nežino ir nesinaudoja“, – tikina mokslininkas.
 
Tokia turima infrastruktūra, E. Kazanavičiaus teigimu, lengvai galėtų būti susieta ir su mobiliuoju telefonu, kad vairuojant informacija būtų pateikiama automatiškai.
 
Automobiliai „kalbėsis“ vienas su kitu

Tuo tarpu automobiliai pasaulyje per pastaruosius metus tapo tokie „protingi“, kad gali patys sekti vairavimo liniją, esant reikalui stabdyti ar sustoti, taip pat atsistoti į stovėjimo vietą. Šiandien, kai ypatingai svarbus tiek vairuotojo, tiek keleivių saugumo užtikrinimas, tokios technologijos gelbsti.
 
Analizuojant, kokių technologijų paplitimo šiandien trūksta, kaip vieną svarbiausių dalykų KTU IF profesorius E. Kazanavičius įvardija technologiją M2M (angl. machine to machine, liet. mašina mašinai). Naudojant ją galima stebėti automobilio ar kitos transporto priemonės judėjimą.
 
„Tokiu būdu važiuodami automobiliai kelyje vienas su kitu „kalbasi“. Integruojami įvairūs jutikliai, kurie reaguoja į šalia važiuojančias transporto priemones, jų manevrus, o sistema vairuotojui perduoda įspėjimus, jei iškyla grėsmė“, – teigia jis.
 
Dažna problema keliuose, kad vairuotojai, nesilaikydami saugaus atstumo, įvažiuoja į kito automobilio galinę dalį. M2M technologija to padeda išvengti.
 
„Automobiliai vienas kitam perduoda informaciją apie važiavimo greitį, sistema automatiškai suskaičiuoja stabdymo kelią ir kokio atstumo laikomasi. Jei bandai priartėti prie automobilio arčiau negu pavyktų sustabdyti, duodamas pranešimas ir sistema neleidžia privažiuoti“, – sako E. Kazanavičius.
 
Profesorius pamini ir KTU mokslininkų naujiems vairuotojams sukurtą mobilią aplikaciją su nedidele sistema, kurios veikimas panašus į M2M technologijos. Ši programėlė buvo sukurta prieš penkerius metus, tačiau šiuo metu toliau nebevystoma dėl finansavimo trūkumo.
 
„Ant priekinio stiklo pakabintas mobilus telefonas su reikalinga sistema vairuojant fiksuoja kliūtis, specialus sensorius matuoja atstumus iki jų. Jei telefonas geba matuoti važiavimo greitį, sistema suskaičiuoja atstumą iki kliūties ir atsiradus rizikai perspėja, kad vairuotojas turėtų būti atsargesnis“, – teigia E. Kazanavičius.
 
Automobiliuose – ir pagalbos iškvietimo sistemos

Mokslininkas pasakoja ir apie buvusį siūlymą į kiekvieną automobilį integruoti vaizdo kameras, kurie fiksuotų judėjimą kelyje. Nors šiandien daug vairuotojų turi vaizdo registratorius, tačiau šie duomenys viešai neprieinami.
 
„Turint tokią informaciją, įvykus nelaimingam atsitikimui, būtų automatiškai atkuriama įvykio schema, kuri patektų į policijos rankas“, – sako KTU IF profesorius E. Kazanavičius.
 
Pasaulį vis plačiau jungiant daiktų internetui, automobilius pasidaro įmanoma sujungti į bendrą duomenų tinklą, į kurį avarijos atveju patenka svarbiausia informacija.
 
Naudojant šiuolaikines technologijas, veikia ir pagalbos iškvietimo sistema „eCall“ – įranga su GPS funkcija, kuri pagal Europos Komisijos direktyvas turėtų būti montuojama visuose naujuose lengvuosiuose automobiliuose ir lengvosiose komercinėse transporto priemonėse, užregistruotose ES po 2018 m. kovo 31 d. Tokia daiktų interneto technologija nelaimingo atsitikimo atveju siunčia automatinį pagalbos signalą, taip pat surenka informaciją apie įvykį, jo lokalizaciją.
 
„Tačiau Lietuva ir šioje srityje dar vėluoja, – pastebi E. Kazanavičius. – Koją maišo asmens privatumas. Esame sukūrę tokią technologiją, tačiau jai naudoti turėtų būti atitinkamai pakeisti įstatymai, pagal kuriuos visose transporto priemonėse būtų privalomi vaizdo registratoriai. Jie padėtų, įvykus avarijai, lengvai nustatyti dėl ko taip įvyko, kas yra kaltas, o automobiliai tarpusavyje „bendrautų“.
 
Savavaldžiai automobiliai kol kas nepatikimi

Žiniasklaidoje nuolat sklando kalbos apie savavaldžius automobilius. Bandymų atliekama daug, o įvairios įmonės vis žada jų pasiūlą. Štai pavėžėjimo platforma „Bolt“ planuoja šiais metais pradėti savavaldžių automobilių bandymus. Kartu su Tartu universiteto mokslininkais sukurta speciali technologija, planuojama įdiegti į verslą 2026 m.
 
Tačiau savavaldžių automobilių paplitimą keliuose netolimoje ateityje KTU profesorius E. Kazanavičius kol kas vertina atsargiai.
 
„Įvairios rizikos ir aplinkos sąlygos vis dar negali užtikrinti pačio didžiausio patikimumo. Kadangi savavaldis automobilis turi specialias regos sistemas, o sprendimai priimami dirbtinio intelekto pagalba, kuris vadovaujasi tam tikra logika, dažnai susidaro situacijos, kai logika nesuveikia ir automobilis nebemoka elgtis taip, kaip reikėtų“, – tikina mokslininkas.
 
Anot jo, miestuose, kur vis atsiranda nedrausmingų vairuotojų, sukeliančių avarines situacijas, yra dideli transporto srautai, kyla rizika, kad savavaldis automobilis gali nepriimti teisingo sprendimo.
 
„Žinoma, technologijos tobulėja, tačiau šiuo metu jų taikymas dar ribotas. Visai kitokia situacija būtų, pavyzdžiui, autostradoje, kur kelias lygus, nėra didelių kliūčių ir nereikia sudėtingo manevravimo“, – teigia E. Kazanavičius.
 
Gerų autonominių transporto priemonių vystymo pavyzdžių, pasak profesoriaus, rastume Švedijoje. Pavyzdžiui, viename Stokholmo universitetų studentų miestelyje studentus ir dėstytojus vežioja save valdantys maži bandomieji autobusiukai, automobiliai.
 
„Švedai yra padarę ir keletą prototipinių kelių, kur į asfalto dangą įliejamas specialus laidininkas ar juosta. Savavaldis automobilis, turintis valdymo kompiuterį, važiuodamas virš tokios juostos, fiksuoja jos padėtį ir gali pakankamai lengvai orientuotis kelyje“, – sako profesorius.
 
E. Kazanavičiaus nuomone, savavaldės transporto priemonės vežioti keleiviams yra pakankamai realios galvojant apie tolimesnę ateitį. Vilniuje 2017 m. taip pat išbandytas savaeigis autobusas, tačiau, kaip minėta, tokios transporto priemonės dar nesugeba prognozuoti kitų vairuotojų elgesio. Todėl tikėtis, kad jas bus galima greitu metu išvystyti gatvėse – mažai tikėtina.
 
Ateityje automobiliais skraidysime?

Šiandien vis dažniau kalbama ne tik apie savavaldes, bet ir apie skraidančias transporto priemones.
 
„Neseniai Japonijoje vyko informacinių ir naujų ateities technologijų paroda, kur japonai demonstravo kelis tokius automobilius“, – tikina KTU mokslininkas.
 
JAV ir Italijoje yra po penkis skraidančius automobilius, kurie vienu įkrovimu gali nuskristi pakankamai didelius atstumus. Tačiau iš taško A į tašką B vežami daugiausia du keleiviai. Yra specialios įkrovimo stotelės, kuriose tokie automobiliai nusileidžia.
 
Taigi skraidantiems automobiliams prototipai kai kuriuose šalyse jau yra sukurti, tačiau, kaip ir savavaldžių automobilių atveju, pasak KTU IF profesoriaus E. Kazanavičiaus, nėra sukurtos  teisinės bazės ir pakankamai išmanių sprendimų, kurie šiai dienai nekeltų grėsmės žmonėms.
Susiję straipsniai
Atsisėskite ant kėdės: paskaičiavo, kiek kainuoja išlaikyti hiperautomobilį „Bugatti Chiron“ Atsisėskite ant kėdės: paskaičiavo, kiek kainuoja išlaikyti hiperaut 
Los Andželo automobilių parodoje „Porsche” išsiskyrė riboto leidimo „911 Dakar” modeliu Los Andželo automobilių parodoje „Porsche” išsiskyrė riboto leidimo  
Penkios su puse paros: kodėl tiek užtrunka pagaminti vieną ypatingą automobilį? Penkios su puse paros: kodėl tiek užtrunka pagaminti vieną ypatingą  
Nufilmuota, kaip „Tesla Model S“ vairuotojas tiesiog užmigo prie vairo Nufilmuota, kaip „Tesla Model S“ vairuotojas tiesiog užmigo prie vai 
„Porsche Taycan Turbo S“ tapo greičiausiu elektromobiliu, įveikusiu 1006 km trasos ratą „Porsche Taycan Turbo S“ tapo greičiausiu elektromobiliu, įveikusiu  
Tai fantastika! Po įsilaužimo į programinę įrangą Tesla Model S Plaid įsibėgėjo iki 348 km/h Tai fantastika! Po įsilaužimo į programinę įrangą Tesla Model S Plai 
Nauja sistema pati pasiūlys vairuotojui geriausią sėdėjimo poziciją Nauja sistema pati pasiūlys vairuotojui geriausią sėdėjimo poziciją 
Benzininį automobilį į elektrinį perdarę studentai nustebino Paul de Miko Benzininį automobilį į elektrinį perdarę studentai nustebino Paul de 
Nuo fizinių mygtukų iki jutiklinių ekranų: kokia tikroji šios automobilių technologijos nauda? Nuo fizinių mygtukų iki jutiklinių ekranų: kokia tikroji šios automo 
Automobilių istorija: unikalūs „Citroën“ pakabos sprendimai lenkė laiką Automobilių istorija: unikalūs „Citroën“ pakabos sprendimai lenkė la 
Kaip komfortas ir saugumas eina išvien: minkšta važiuoklė nereiškia prasto valdymo Kaip komfortas ir saugumas eina išvien: minkšta važiuoklė nereiškia  
Model 3 savininkas teigia, kad savo elektromobiliu per mėnesį prikasa kriptovaliutos už 800 dolerių Model 3 savininkas teigia, kad savo elektromobiliu per mėnesį prikas 
Startuolis žada vien saulės energija „Tesla“ automobiliams kasdien suteikti beveik 100 km Startuolis žada vien saulės energija „Tesla“ automobiliams kasdien s 
Kelinti dabar metai? Legendinė „Lancia Delta Integrale“ grįžta į pasaulinę automobilių sporto areną Kelinti dabar metai? Legendinė „Lancia Delta Integrale“ grįžta į pas 
Automobilis, kurį galėjo gaminti „Suzuki“ - kas norėtų „Jimny“ pikapo? Automobilis, kurį galėjo gaminti „Suzuki“ - kas norėtų „Jimny“ pikap 
Greičiausias SUV pasaulyje - automobilis turintiems specifinį skonį ir estetikos suvokimą Greičiausias SUV pasaulyje - automobilis turintiems specifinį skonį  
Išaiškėjo ant užšalusio ežero sudegusio Tesla Model X paslaptis - tai keisto nusikaltimo istorija Išaiškėjo ant užšalusio ežero sudegusio Tesla Model X paslaptis - ta 
Paprastame kempinge nepamatysite - šis namelis ant ratų turi garažą „Bugatti Chiron“ Paprastame kempinge nepamatysite - šis namelis ant ratų turi garažą  
„Tesla Model 3“ išlaikymas per brangus? Juk elektromobiliai turėtų būti pigiai prižiūrimi „Tesla Model 3“ išlaikymas per brangus? Juk elektromobiliai turėtų b 
Tyrimas atskleidė: vieni automobiliai jums susirasti porą padidina dvigubai, kiti veikia priešingai Tyrimas atskleidė: vieni automobiliai jums susirasti porą padidina d 
VIDEO
Įdomiausi automobiliai

Ar elektromobilis pigiau nei benzininis?

Toliausiai nuvažiuojantys

Dujų atsiperkamumo skaičiavimas

Elektromobilių stotelių žemėlapis

Taršos mokesčio lentelė

Greičio matuoklių žemėlapis

BENDRAUKIME

NR.1 ATSILIEPIMŲ SVETAINĖ LIETUVOJE

104 000 lankytojų per mėnesį

Autoasas.lt įkurtas 2007 metais kaip atsiliepimų apie automobilius svetainė. Šiandien mes esame nemokamų skelbimų ir populiariausia atsiliepimų svetainė Lietuvoje turinti virš 3000 skelbimų, virš 7700 atsiliepimų apie automobilius bei virš 1850 automobilių anketų su techniniais duomenimis, aprašymais, foto, video ir kita informacija. Tikimės būti Jums naudingi ir linkime gero naršymo.
© Autoasas.lt 2007-2023

Turite klausimų? Skambinkite arba rašykite: +370 648 62992 | info@autoasas.lt

Avarinis.lt Automobile-data.com Carmaniac.co.uk Goldforsoul.com CVkodas.lt