Pirmieji „VW" bandymai sukurti sportinį automobilį fiksuojami dar aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Tada rinkai buvo pristatytas „Scirocco" , o vėliau ir „Scirocco 2". Visgi greitai tapo aišku, kad toks modelis jau techniškai pasenęs, tad norint sudominti pirkėją reikia naujo automobilio. Taip 1988 m. nuo konvejerio nuriedėjo „VW Corrado". Gamintojai nusprendė, kad tai turi būti tikras „liaudies" automobilis - kompaktiškas ir nebrangus. Beveik plokščias priekis pasipuošęs stačiakampiais žibintais, užpakalinė dalis trumpa, o pats automobilis žemas.

Pradžioje modelis turėjo 1,8 l 16 V variklį. Vėliau buvo siūlomas ir 160 AG G-60. Su šiuo varikliu „Corrado" tapo galingiausiu ir greičiausiu tuo metu gamintu „VW" automobiliu. Automobilio vidus buvo įrengtas pagal klasikinius sportinio kupė standartus.

Priekinėse sėdynėse įsitaisoma pusiau gulom, tačiau jas vis tiek galima reguliuoti. Užpakalinės sėdynės taip pat patogios, tačiau jose tilps tik du vidutinio sudėjimo keleiviai, nes automobilio stogas žemas. Bazinė sąranga paprasta ir skurdoka.

1992 m. rinkai buvo pasiūlyti 2 l V16 ir 2l 190 AG VR 6 varikliai. Kiek modernizuotas buvo ir pats automobilis. Vienas svarbiausių privalumų buvo ABS, kurią gavo automobiliai su VR 6 varikliu.

Kadangi automobilis buvo kuriamas kaip sportinis, 200 km/val. greitis jam nėra riba, bet net ir tokiu atveju jis lieka puikiai valdomas. Vairuotojui padeda ne tik specifinė kėbulo forma, bet ir pasiekus 130 km/val. greitį automatiškai pakylantis užpakalinis antisparnas.

Nors automobilis išėjo labai smagus, 1995 m. jo gamyba buvo nutraukta. Sporiniai kupė sulaukė vis mažiau dėmesio, tad toliau juos gaminti tiesiog neapsimokėjo.