Toyota kelias nuo mažos Japonijos bendrovės iki pasaulinės automobilių rinkos

Kitais metais 90-ąjį jubiliejų švenčiančios Toyota vardas šiandien matomas beveik bet kurio pasaulio didmiesčio gatvėse, nors bendrovės istorija prasidėjo visai ne nuo automobilių. Jos ištakos siekia Japonijos tekstilės pramonę ir Sakichi Toyodos sukurtas audimo stakles, o automobilių gamyba atsirado tik vėliau, jo sūnui Kiichiro Toyodai nusprendus žengti į sritį, kurioje tuo metu dominavo Vakarų gamintojai.

Kaip nedidelė Japonijos bendrovė sugebėjo ne tik juos pasivyti, bet ir pati pradėti keisti pasaulinę automobilių pramonę? Atsakymas slypi keliuose skirtinguose jos istorijos etapuose – nuo savitos gamybos sistemos ir praktiškų masinės rinkos modelių iki visureigių, hibridinių technologijų ir gamybos plėtros visame pasaulyje.

Automobilių istorija prasidėjo audimo staklių gamykloje

Toyota istorijos pradžioje automobilio nebuvo nė ženklo. Toyodų šeimos verslas buvo susijęs su automatinėmis audimo staklėmis, o Sakichi Toyoda daug dėmesio skyrė tam, kad sumažintų gamybos klaidų skaičių ir išvengtų nereikalingo darbo. Šios idėjos vėliau netikėtai persikėlė į visai kitą pramonės šaką.

XX a.

ketvirtajame dešimtmetyje Kiichiro Toyoda ėmėsi automobilių gamybos. 1937 m. buvo įkurta Toyota Motor Corporation, o jauna korporacija turėjo konkuruoti su gamintojais, kurie automobilius jau gamino dešimtmečius. Japonijos rinka buvo palyginti nedidelė, vietinė pramonė dar tik augo, todėl tiesiog kopijuoti didžiules Vakarų gamyklas nebuvo praktiška.

Šios aplinkybės paskatino ieškoti kitokio darbo būdo. Gamyboje buvo siekiama mažinti medžiagų ir laiko švaistymą, problemas pastebėti kuo anksčiau ir negaminti daugiau dalių, nei tuo metu reikia. Vėliau iš šių principų išaugo garsioji Toyota gamybos sistema, kurios poveikis peržengė automobilių pramonės ribas.

Pasaulį užkariauti padėjo ne prabanga, o Toyota praktiškumas

Plečiantis už Japonijos ribų bendrovei reikėjo įrodyti, kad jos automobiliai gali konkuruoti su jau pažįstamais Europos ir Amerikos gamintojais. Tam ypač svarbūs tapo modeliai, orientuoti ne į išskirtinumą, o į kasdienį naudojimą.

Vienu ryškiausių pavyzdžių tapo 1966 m. pristatyta Corolla. Nedidelis, praktiškas automobilis tiko sparčiai augančiai viduriniajai klasei ir padėjo Toyota įsitvirtinti daugybėje rinkų. Ilgainiui Toyota lengvieji automobiliai buvo pritaikomi skirtingiems regionams, todėl bendrovė galėjo siūlyti transporto priemones tiek tankiems Japonijos miestams, tiek ilgoms kelionėms Šiaurės Amerikoje ar Europoje.

Visai kitą bendrovės pusę atskleidė Toyota visureigiai ir pikapai. Land Cruiser istorija prasidėjo nuo gerokai praktiškesnės transporto priemonės nei daugelis dabartinių šio modelio versijų. Vėliau jis išgarsėjo regionuose, kuriuose patvarumas ir gebėjimas važiuoti sudėtingomis sąlygomis buvo svarbesni už komforto įrangos gausą. Panašią vietą gamoje užėmė Toyota Hilux, paplitęs daugelyje pasaulio regionų.

Taip vienas gamintojas išmoko aptarnauti labai skirtingus vairuotojus. Vienur jo vardas siejosi su nedideliu šeimos automobiliu, kitur – su darbo pikapu ar atokioms vietovėms skirtu visureigiu. Daugiau apie skirtingus Toyota automobilių modelius Motorhood svetainėje.

Hibridai tapo vienu rizikingiausių bendrovės sprendimų

XX a. pabaigoje Toyota jau buvo viena didžiausių automobilių gamintojų, o jų automobiliai gerai žinomi įvairiose pasaulio rinkose. Bendrovė galėjo rinktis gana saugų kelią – toliau tobulinti tai, ką pirkėjai jau pažinojo.

1997 m. Japonijoje pasirodęs Prius iš pradžių buvo neįprastas automobilis, kurio benzininis variklis veikė kartu su elektros pavara. Tuo metu toks sprendimas dar nebuvo įprasta masinės automobilių rinkos dalis. Ilgainiui hibridinė pavara iš vieno išskirtinio modelio persikėlė į gerokai platesnę gamą.

Šis etapas svarbus ne vien dėl Prius sėkmės. Jis parodė, kad bendrovė gali panaudoti savo gamybos mastą naujai technologijai paversti kasdieniu produktu. Vėliau hibridinių pavarų atsirado skirtingo dydžio modeliuose – nuo miesto automobilių iki šeimoms skirtų transporto priemonių ir visureigių.

Dabar elektrifikacija bendrovę vėl verčia keistis. Greta hibridų kuriami elektromobiliai, o tokie modeliai kaip Toyota bZ4X rodo, kad ankstesnė formulė nėra laikoma galutine.

Pasaulinis mastas pakeitė ir pačią Toyota

Augdama bendrovė neapsiribojo automobilių eksportu iš Japonijos. Gamyklos atsirado skirtinguose žemynuose, o modeliai vis dažniau buvo kuriami atsižvelgiant į konkrečių rinkų poreikius. Tai leido Toyota iš japoniško gamintojo tapti konkurencinga pasauline pramonės korporacija.

Kartu keitėsi ir jos gaminių įvairovė. Nauji automobiliai apima miesto modelius, sedanus, krosoverius, pikapus ir visureigius, o skirtingose rinkose siūloma gama nėra visiškai vienoda. Antrinėje rinkoje Toyota naudoti automobiliai savo ruožtu pratęsia ankstesnių kartų modelių gyvenimą ir leidžia vienoje rinkoje susitikti kelių dešimtmečių bendrovės istorijai.

Būtent ši istorija paaiškina, kodėl šiandien po vienu ženklu telpa tokie skirtingi automobiliai. Toyota kelią į pasaulinę rinką nutiesė ne vienas legendinis modelis ar vienas technologinis proveržis. Bendrovė augo nuolat pritaikydama gamybą, technologijas ir pačius automobilius prie besikeičiančių sąlygų – nuo pirmųjų bandymų pasivyti Vakarų gamintojus iki laikotarpio, kai pati pradėjo daryti įtaką tam, kaip automobiliai gaminami visame pasaulyje.

Susiję straipsniai