3 eismo saugumą pagerinę automobilių gamintojų išradimai

Saugumą kelyje ne visuomet gali užtikrinti tik vairuotojas. Automobilių gamintojų sukurtos saugumo sistemos ne tik gelbsti patekus į kritines situacijas, tačiau atlieka darbą, kurio vairuotojas nesugeba.

Gamintojai kasmet skiria daug investicijų ne tik aplinkosauginiams reikalavimams, bet ir siekdami didesnio saugumo. Čia, anot vieno iš garsiausių Lietuvos lenktynininkų Stasio Brundzos, pasiekti labai dideli rezultatai.

„Statistika liudija, kad eismo įvykių metu apie 60 proc. žūsta automobilyje, apie 65 proc. sužeistųjų – taip pat automobilyje. Ne veltui kasmet griežtėja reikalavimai automobilių gamintojams tiek automobilio keleivių, tiek pėsčiųjų atžvilgiu“, – teigė buvęs lenktynininkas S. Brundza.

Anot jo, pažiūrėjus istoriškai – yra trys kertiniai momentai, kai automobilių gamintojai itin sumažino žuvusiųjų skaičių kelyje. Įdomu tai, kad kai kurios gamintojų sistemos, lengvinančios darbą vairuotojams ir pagerinusios saugumą kelyje, skaičiuoja ilgus dešimtmečius.

ABS sistema

„Pirmasis momentas, kurį išskirčiau, kai atsirado stabdžių antiblokavimo sistema (ABS). Atsiradus ABS automobilio suvaldymas kritinėje situacijoje itin pagerėjo. Tai, ko nepajėgia padaryti vairuotojas, atlikdavo sistema“, – teigė žymus lenktynininkas.

ABS sistema padeda optimaliai sustabdyti automobilį ant bet kokios kelio dangos: pavyzdžiui, stabdant slidžiame kelyje ABS neleidžia užblokuoti transporto priemonės ratų, kas leidžia valdyti automobilį.

Kaip teigia šaltiniai, ABS sistema sukurta 1978 metais, tačiau populiarumo iškart nesulaukė. Tik įvertinus sistemos privalumus lengvuosiuose automobiliuose sistema pradėta naudoti po gero dešimtmečio.

ESP

„Taip pat išskirčiau elektroninę stabilumo sistemą (Electronic Stability Program – ESP). Sistema sukurta kone prieš 20 metų, tačiau kritinėse situacijose, kai automobilis pradeda slysti, sistema viską padaro pati, kad automobilis neužsineštų, nenuvažiuotų nuo kelio, bet liktų jame“, – pasakojo S. Brundza.

ESP automatiškai kontroliuoja automobilio skersinio slydimo dydį ir su atskirų ratų stabdžių pagalba koreguoja automobilio judėjimo kryptį, neleidžia jam tapti nevaldomam ir padeda vairuotojui išvengti automobilio slydimo, pagerina jo sukibimą su keliu.

„Dabar ši sistema tobulėja ir tampa nepamainoma kasdieniame gyvenime. Buvo įrodyta, kad maždaug 25 proc. sumažėjo avarijų su mirtimis būtent dėl elektroninės stabilumo sistemos. Ne veltui sistema paplito tarp visų automobilių gamintojų“, – pridūrė lenktynininkas.

Vairo stiprintuvas

„Trečią kaip kertinį momentą išskirčiau elektrinį vairo stiprintuvą. Atrodo, kad čia nieko nėra labai ypatingo ir nieko bendro su automobilių saugumu, tačiau tai buvo kelio pradžia link autonominio automobilio“, – sakė S. Brundza.

Istoriškai poreikis elektriniam stiprintuvui atsirado sunkiasvorei technikai, tačiau vėliau, nuo 1950 m., pradėtas masiškai montuoti į automobilius.

„Jau dabar ne vienas ir ne du automobiliai, net ir žemesnės klasės, bet patys gali prisiparkuoti. O kur dar diegiamos sistemos, kai automobilis pats, be vairuotojo, susiranda vietą stovėjimo aikštelėje ir prisiparkuoja, o vėliau privažiuoja prie vairuotojo“, – teigė lenktynininkas.

Anot jo, sudėjus visas sistemas į vieną vietą, automobilis pats pradeda atskirti kliūtis. Kai kurie gamintojai jau dabar montuoja sistemas, kai, staiga į kelią išbėgus pėsčiajam, bet, vairuotojui nesuraegavus, transporto priemonė pati sustoja.

Naujųjų technologijų pažanga

Žinoma, eismo saugumui pasitarnauja ir naujai sukurtos technologijos. Pavyzdžiui, siekdami užtikrinti pėsčiųjų saugumą, kai kurie gamintojai montuoja specialią įrangą, kai įvykio metu pasikelia kapotas, arba diegia oro pagalvių pėstiesiems.

Ne ką mažiau svarbūs automobilio žibintai, kurie pasitarnauja ne tik vairuotojui, bet ir pėstiesiems – kuo geriau jie šviečia, tuo naudingiau visiems eismo dalyviams.

„Džiugu, kad Lietuvoje mažėja vadinamųjų pseudoksenonų, kurie ne tik nepagerina apšvietimo pačiam vairuotojui, tačiau sukelia neigiamų reakcijų ir akina kitus eismo dalyvius. Gamintojai pradeda gaminti automobilius su šviesos diodais, naudoja lazerių technologiją, dabar ilgąsias šviesas perjungia pati automobilio sistema – vėl palengvinimas vairuotojui“, – pasakojo S. Brundza.

Tiesa, kai kurie dalykai, anot eksperto, galėtų tobulėti kur kas greičiau nei dabar.

„Pavyzdžiui, saugos diržai: sėdint priekyje ir važiuojant neužsisegus, pradeda pypsėti apsaugos sistema. Tiesa, gamintojai pypsinčią sistemą į galines sėdynes diegia ne taip sparčiai, o vis dėlto lietuviams tai būtų itin aktualu, nes 80 proc. žmonių iki šiol važiuoja neprisisegę saugos diržo. Taip sukeliamas pavojus ne tik sau, bet ir sėdintiems priekyje.

Kai kurie automobiliai atpažįsta kelio ženklus. Automobilis, atpažinęs, kad vyksta kelio remonto darbai ir greitis ribojamas iki 80 km/val., galėtų neleisti važiuoti greičiau nei 90 km/val. Dalykas lyg ir paprastas, nesudėtingas, bet kol kas netaikomas“, – pridūrė buvęs žymus lenktynininkas S. Brundza.

Anot jo, eismo saugumui tai būtų svarbus dalykas ir ypač būtų naudingas nedisciplinuotiems vairuotojams.

Susiję straipsniai