Markės


Straipsniai

Atgal į straipsnių sąrašą Atgal į straipsnių sąrašą
2020-04-19
Ar lietuvių automobiliai iš tikrųjų yra tokie seni, kad tai kelia dideles problemas?


 
Leiskite atspėti - jūsų automobiliui yra daugiau nei 13 metų. Toks spėjimas net nėra labai drąsus - tiesiog Lietuvos automobilių parkas yra stebėtinai senas. Galima į tai numoti ranka - koks gyvenimas, tokie ir automobiliai. Bet politikos formuotojai, eismo saugumo ir ekologijos žinovai tai laiko didele problema. Ar lietuvių automobiliai iš tikrųjų yra tokie seni? Kodėl?
 
Apie Lietuvos automobilių parko amžių kalbama kasmet. Lietuva pagal šį rodiklį yra paskutinėse ES statistikos eilutėse ir tai, matyt, yra šiokia tokia gėda tiems, kurie tokiais dalykais rūpinasi. Ką tik patvirtintoje valstybinėje eismo saugumo programoje „Vizija – nulis“ minimas stebinantis skaičius -  „daugiau kaip 50 proc. visų techninei apžiūrai pateiktų transporto priemonių turi didelių trūkumų, tai yra keliais važinėja techniškai netvarkingos transporto priemonės, kurios kelia pavojų saugiam eismui“. Ir tai supranta visi, tai kodėl vis dar vairuojame senienas?
 
Senesnius automobilius žmonės vairuoja dėl trijų pagrindinių priežasčių:
 
  • jiems patinka seni automobiliai (jų dizainas, paprasta konstrukcija ir mechaniniai sprendimai);
  • jie nemėgsta pokyčių ir tą patį automobilį vairuoja metų metus (kam keisti, jei prižiūrimas daiktas tarnauja ilgai?);
  • jie neturi pinigų įsigyti naujesnei mašinai arba to nelaiko finansiniu prioritetu.
Senus automobilius iš tikrųjų mėgsta daugybė žmonių. Tačiau tokių entuziastų yra visose šalyse, ne tik Lietuvoje. Niekas neveža pirmos kartos „Volkswagen Golf GTI“ į metalo laužą - tokie automobiliai yra restauruojami arba parduodami tiems, kurie juos restauruos. Ir lietuviai nėra tokie jau senamadiški, kad būtų labai prisirišę prie jau turimo automobilio. Jei taip būtų, gatvėse matytume daug daugiau paskutiniame praeito amžiaus dešimtmetyje nupirktų automobilių. Taigi, telieka manyti, kad finansinė padėtis arba finansų tvarkymo filosofija yra pagrindinė priežastis, kodėl mūsų keliuose dominuoja palyginti seni automobiliai. Bet ar jie tikrai tokie seni?


Vienas populiaresnių naudotų automobilių Lietuvoje
©M 93 (CC BY-SA 3.0) | commons.wikimedia.org

To paklausėme ir LR Susisiekimo ministerijos. Štai ką atsakė jos kominikacijos skyrius:
 
Lietuvos automobilių parkas yra žymiai senesnis nei ES vidurkis - ar tai yra laikoma problema?
 
Lietuvoje daugėja naujų transporto priemonių, tačiau vis dar dominuoja naudotos transporto priemonės, ir vidutinis eisme dalyvaujančių lengvųjų automobilių amžius yra didesnis nei ES vidurkis.
 
Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) 2019 m. ataskaitos duomenimis, vidutinis lengvųjų automobilių amžius ES yra 10,8 metų. Tuo tarpu Estijoje, Lietuvoje ir Rumunijoje automobiliai yra seniausi – jų amžiaus vidurkis daugiau nei 16 metų.
 
Be abejo, naujesni automobiliai turi daugiau saugos įrangos (ir aktyviosios, ir pasyviosios), todėl yra saugesni. Naujesnės transporto priemonės taip pat yra žymiai ekologiškesnės, leidžia užtikrinti mažesnę aplinkos taršą. 
 
Šiurpus skirtumas, tiesa? Na, galima tik pasiguosti, kad dalis pačių seniausių automobilių nedalyvauja eisme. Tai žinome iš valstybės įmonės „Regitra“ pateikiamų duomenų - 2019 metais vidutinis M1 ir N1 kategorijos lengvųjų automobilių parko amžius Lietuvoje buvo 14,1 metai. Į šį skaičiavimą įtraukti tik tie lengvieji automobiliai, kuriems leidžiama dalyvauti eisme - jie turi galiojantį techninės apžiūros pažymėjimą ir draudimą. Ministerijos pateiktas rodiklis (daugiau nei 16 metų) tikriausiai įtraukia visus registruotus automobilius - dalis jų yra neeksploatuojami dėl įvairių priežasčių.

 
2018-ųjų duomenys - Lietuvoje dominuoja seni automobiliai.
©Statista.com/

Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad Europos Sąjungos vidurkį stipriai gerina kai kurios šalys. Austrijoje, Danijoje, Airijoje ir Belgijoje automobilių parko amžiaus vidurkis nesiekia nei 9 metų, o Liuksemburge vidutinis automobilis yra vos 6,4 metų senumo.
 
Automobilių parkas sparčiausiai jaunėja tik tada, kai žmonės perka naujus, o ne naudotus automobilius. Pernai „Regitra“ registravo 190796 dėvėtus ir 46200 naujus lengvuosius automobilius (M1 kategorija). Naujų Lietuvoje registruojamų automobilių skaičius auga - 2017 metais jis siekė 25645, 2018-aisais - 32272. Tačiau naujų automobilių pirkimas, kad ir kaip tai būtų keista, gatvėmis važinėjančių automobilių amžiaus vidurkio stipriai nepakeitė.
 
„Regitra“ pateikia tokius duomenis: 2017 metais vidutinis eksploatuoti tinkamų M1 ir N1 kategorijos automobilių amžius Lietuvoje buvo 14 metų. Tuo tarpu 2018 metais jis siekė 14,1, koks išliko ir praeitais metais. Taigi, situacija nesikeičia. O turės keistis - bent jau taip numatoma valstybinėje eismo saugumo programoje „Vizija – nulis“.
 
„Vizija – nulis“ - nulis žūčių Lietuvos keliuose iki 2050-ųjų

Automobilių parko jaunėjimas yra dalis šios Vyriausybės paskelbtos strategijos. Nėra aišku, kaip to bus siekiama, bet Susisiekimo ministerija pasiūlė žvilgtelti į šių metų kovo 18 dieną Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą valstybinę eismo saugumo programą „Vizija – nulis“. Joje numatomi ambicingi tikslai, pagrindinis jų - iki 2050 metų nulis žuvusiųjų Lietuvos keliuose. Dėl žūčių keliuose kalti ne tik automobiliai - galima kaltinti ir infrastruktūrą, vairavimo kultūrą ir net orus. Tačiau niekas negali paneigti, kad naujesni automobiliai, pagaminti laikantis naujų saugumo standartų, yra saugesni.
 
Senas automobilis prieš ne tokį seną
 
 
Žūčių keliuose skaičių bus bandoma mažinti keliais būdais - švietimu, Kelių eismo taisyklių pažeidimų atvejų mažinimu ir rūpinantis, kad keliais važinėtų saugesni automobiliai. Programos „Vizija – nulis“ 8.5 punkte rašoma, kad bus stengiamasi „sumažinti eisme dalyvaujančių techniškai netvarkingų kelių transporto priemonių skaičių“. Vienas ir būdų tai padaryti - automobilių parko jauninimas. Programoje rašoma, kad būtina sumažinti vidutinį automobilių amžių, nes „Automobilio amžius ir jo saugumo sistemos turi tiesioginių sąsajų. Naujesni automobiliai turi daugiau saugos įrangos nei senesni automobiliai.“ Kodėl į programą įtrauktas toks akivaizdaus ir visuotinai žinomo fakto paaiškinimas, sunku pasakyti, bet akivaizdu, kad automobilių parko senumas yra laikomas problema, kurią galima spręsti.
 
Tiesa, kaip būtų mažinamas automobilių parko amžius programoje nenurodoma - čia daugiau kalbama apie viešąjį transportą. Jo jauninimas patikimas savivaldybėms, miesto ir priemiestinio viešojo transporto priemonės turėtų būti keičiamos naujomis ir ekologiškomis mašinomis. Tai pasiekti lengva - reikia pirkti naujus autobusus. Tačiau taip pat pažymima, kad „Lietuvoje registruotų transporto priemonių vidutinis amžius yra apie 14 m. Norint sušvelninti eismo įvykių pasekmes, būtina atnaujinti automobilių parką.“ Piliečiams nauji automobiliai nebus perkami ir kažin, ar jie juos noriau pirks patys.
 
Naujas automobilis prieš 14 metų senumo trantą

Lietuvos automobilių parkas ims jaunėti tik sparčiai augant ekonomikai bei pragyvenimo lygiui. Pabrėžtina - sparčiai augant. Nes kad ir kaip kontroversiška tai būtų, tas 14 metų senumo automobilis tenkina didžiąją dalį statistinio mūsų šalies gyventojo poreikių neištuštindamas piniginės ir neversdamas imti paskolos.
 
 
12 metų senumo „Volkswagen Passat“ salonas
©Thomas doerfer (CC BY 3.0) | commons.wikimedia.org

14-15 metų automobiliai (pagaminti 2005-2006 metais), kad ir kaip keistai tai skambėtų, siūlo daugybę privalumų už labai patrauklią kainą. Šildomos odinės sėdynės? Oro kondicionierius? Ryškūs žibintai, gera stereo įranga, patogi važiuoklė? Prašom - viskas prieinama nesiekiant penkiaženklės kainos.
 
Tai yra, pirkėjai tuose senuose automobiliuose randa tą minimalų juos tenkinantį komforto ir ekonomijos lygį, todėl automobilių parkas ir neskuba jaunėti. Nauji automobiliai turi modernias saugumo sistemas, autopilotus, multimedijos įrangą. Jie taip pat gali pasigirti ir garantija ir, kartais, nemokamu aptarnavimu. Jų išlaikymas yra pigesnis, tačiau Lietuvos gyventojai yra labiau susirūpinę nuvertėjimu. Už 3000 eurų pirktas automobilis per 3-5 metus gali ir visiškai prarasti savo vertę (tai neįmanoma, bet tarkim). Praktiškai bet kuris naujas kasdieniškas automobilis per tą patį laiką praras žymiai daugiau ir šeimininkui kainuos daugiau net jei jo išlaikymas ir yra pigesnis.
 
Viršuje matote B6 versijos „Volkswagen Passat“. Toks maždaug 12 metų senumo automobilis jums kainuotų 3-4 tūkstančius eurų. Kaina šiek tiek viršytų 4 tūkstančius, jei surastumėte modelį su odinėmis sėdynėmis, GPS navigacija, galinio vaizdo kamera, autopilotu, kritulių davikliu ir kitais privalumais. Tuo tarpu naujas „Volkswagen Passat“ kainuos nuo 26-29 tūkstančių eurų (odinių sėdynių už tokią kainą negalite tikėtis). Trejų metų senumo „Passat“ jau kainuoja tik 13-15 tūkstančių eurų. Bet juk naujas automobilis naudoja mažiau degalų? Taip, bet skirtumas lyginant analogiškus modelius siekia tik 0,6 l/100 km. Degalų sąnaudos šiuo atveju labiau priklauso nuo vairavimo stiliaus. 
 

Naujo „Volkswagen Passat“ salonas - skirtumas akivaizdus.
©Gamintojo nuotrauka

Ir tai - tik vienas pavyzdys. Naujas automobilis siūlo daugiau saugumo, komforto ir gausybę papildomų funkcijų. Bet per trejus metus jis nuvertės daugiau nei kainuoja 12 metų senumo automobilis ir jo išlaikymo išlaidos. Be to, tyrimai rodo, kad bent 20 % visų naujo automobilio funkcijų taip ir lieka nenaudojamos. Kitaip tariant, sėkmės bandant įtikinti žmones pirkti naują ir žymiai brangesnį automobilį. Automobilių parkas ims jaunėti tik tada, kai pragyvenimo lygis bus toks aukštas, kad didesnei daliai žmonių nuvertėjimas nebebus finansiškai svarbi problema.
 
Trumpai

Lietuvos automobilių parkas yra gerokai senesnis už Europos Sąjungos vidurkį ir pastaruosius trejus metus nejaunėja - išlaikoma maždaug 14 metų senumo riba. Tiesą sakant, kartu su Estija bei Rumunija esame Senojo Žemyno statistikos pakraštyje. Kita vertus, taip pat svarbu pažymėti, kad keliuose eksploatuojamų automobilių amžiaus vidurkis nėra toks aukštas, koks gali pasirodyti - patys seniausi automobiliai tiesiog nėra tinkamai išregistruoti, laukia restauracijos arba yra privačių kolekcijų dalimi.
 
Nors įprastai automobilių parkai jaunėja kai žmonės perka visiškai naujus automobilius, Lietuvos parko amžiaus neveikia augantys naujų automobilių pardavimai. Dauguma žmonių vis tiek renkasi naudotus automobilius, nes 20 amžiaus pirmajame dešimtmetyje pagaminti automobiliai jau siūlo tą minimalų juos tenkinantį komforto ir ekonomijos lygį.
 
Tai kada Lietuvos automobilių parkas ims jaunėti? Vyriausybės programos čia mažai kuo gali padėti. Tikėtina, kad žmonės pirks vis naujesnius automobilius, bet tik augant ekonomikai ir gerėjant pragyvenimo lygiui. Kodėl? Nes ekonomija yra lengvai apčiuopiamas rodiklis, ekologija lieka antrame plane, o saugumas - tik sunkiai apčiuopiamoje „kas būtų, jeigu...“ kategorijoje.
Daugiau apie šį automobilį:
Volkswagen Passat, 2014 - dabar
technologijos.lt
VIDEO

Įdomiausi automobiliai

Automobilio pirkimo pardavimo sutartis

Taršos mokesčio lentelė

Dujų atsiperkamumo skaičiavimas

BENDRAUKIME

NR.1 ATSILIEPIMŲ SVETAINĖ LIETUVOJE

104 000 lankytojų per mėnesį

Autoasas.lt įkurtas 2007 metais kaip atsiliepimų apie automobilius svetainė. Šiandien mes esame nemokamų skelbimų ir populiariausia atsiliepimų svetainė Lietuvoje turinti virš 5000 skelbimų, virš 7000 atsiliepimų apie automobilius bei virš 1600 automobilių anketų su techniniais duomenimis, aprašymais, foto, video ir kita informacija. Tikimės būti Jums naudingi ir linkime gero naršymo.
© Autoasas.lt 2007-2020

Turite klausimų? Skambinkite arba rašykite: +370 648 62992 | info@autoasas.lt

Avarinis.lt Automobile-data.com Carmaniac.co.uk CVkodas.lt