Atliktas pirmasis traukinio „Hyperloop“ bandymas

Netoli Las Vegaso, Hyperloop One startuolis atliko pirmąjį pasaulyje hyperloop technologijos bandymą, ir pademonstravo, kad jų varos sistema iš tiesų veikia. Pranešama, kad motoras trumpame bandymų ruože sėkmingai vagoną per vieną sekundę įgreitino nuo 0 iki 96 km/h, sukurdamas 2,5 G perkrovą. Šiame pirmame bandyme nebuvo parodyta garsioji „kilpos (loop)“ technologija, tad nė iš tolo nedemonstruoja, koks bus vagonų greitis be oro pasipriešinimo. Bet remiantis gautais rezultatais, toks motoras galutiniame prototipe galėtų įgreitinti aparatą iki 1126 km/h (700 mph).

Žmones hyperloopo idėja žavi nuo tada, kai Elonas Muskas ją iškėlė. Ir tam yra svarių priežasčių. Alternatyva traukiniams – ir potencialiai netgi oro transportui – varoma magnetais, ir lekia vamzdžiu, kuriame dėl mažo oro slėgio teoriškai galėtų pasiekti 1200 km/h (745 mph) greitį. Pastatytu hyperloopu kelionė iš Los Angelo į San Franciską tetruktų pusvalandį, arba iš Niujorko iki Kinijos – 2 valandas.

O dabar turime pirmuosius video įrodymus, kad motorai, kurie tokioje sistemoje būtų naudojami, išties veikia:

Pati demonstracija visai neatrodo įspūdingai – tai bėgiai (ne kilpa!) ir mažas, primenantis amerikietiškuose kalneliuose naudojamus, vežimėlis, važiuojantis trumpiau, nei 30 sekundžių. Stabdžių kol kas dar nėra, tad kelio pabaigoje vežimėlis įsirausia į smėlį.

Bet šiuo bandymu didelių greičių nesiekta – jis buvo skirtas išbandyti, ar bėgiuose sumontuota nauja elektromagnetinės varos technologija galės judinti vežimėlį. Ir šiuo aspektu, bandymas pavyko.

Tad, kaip veikai ši elektromagnetinės varos sistema? Hyperloop One, anksčiau vadinusis Hyperloop Technologies, daug nepasakoja, regėdami, kad turi konkurentų, bet inžinerijos padalinio viceprezidentas, Joshas Giegelis, pateikė Mashable šiokias tokias įžvalgas:

„Kitaip nei įprastuose varikliuose, šiame nėra judančių dalių. Giegelis motorus apibūdino kaip „geležtes“ ir tai, ką gautume paėmę įprastą elektros motorą, perpjovę vieną šoną išilgai ir ištiesę. Tiekiant elektrą, šios maždaug 2 pėdų [60 cm] ilgio ir 6 colių [15-cm] pločio geležtės kuria elektromagnetinę energiją, stumiančia vagoną.“

Kitaip tariant, sistemoje iš esmės yra magnetinė stūma. Gal tai neskamba įspūdingai, bet vamzdyje, kur mažas oro slėgis ir dėl to mažas oro pasipriešinimas, tokia varos sistema aerodinamiškus vagonus gali įspartinti iki 1126 km/h (700 mph).

O kadangi vamzdžio viduje trintis maža, motorus reikės įrengti tik 5 – 10 % kelio, sakė Giegelis Gizmodo.

Kitas žingsnis – viso prototipo statyba ir Hyperloop One tikisi atlikti tai iki šių metų (2016) galo. „Išbandėme levitavimo technologijas, išbandėme aerodinamiką mažo slėgi aplinkoje, išbandėme vamzdžius,“ sakė CEO Rob Lloyd. „Išbandėme visas sistemas, bet galėsime tai pademonstruoti tik sukonstravę tikro mastelio prototipą.“