Straipsniai

2017-02-01

Automatinė pavarų dėžė: mitai ir teisybė

Automobilis su automatine pavarų dėže dar prieš dešimtmetį buvo prabanga ir retas galėjo sau tai leisti. Šiandien „automatai“ gali būti sutinkami kone kiekviename automobilyje ir nei vairuotojams, nei automobilių servisų meistrams nebėra egzotika. Yra nemaža dalis vairuotojų, kurie automobilį su mechanine pavarų dėže vairuoja tik smarkiai spyriodamiesi, o sau perka tik „automatus“. Be to, automatinė pavarų dėžė yra nepamainomas dalykas miesto eisme, kuomet pavarų perjungimas itin dažnas.

Pati automatinė pavarų dėžė yra mechaninis-hidraulinis mazgas, kurio veikimą reguliuoja elektronika. Jos konstrukcija gerokai skiriasi nuo mechaninės, tačiau veikimo principas yra tas pats: perjungti pavaras, užtikrinant sklandų variklio darbą. Skirtumas iš esmės vienintelis: automobilyje su mechanine dėže vairuotojas pavaras turi perjungti pats, o vairuodamas automobilį su automatine gali koncentruotis tik į vairo sukiojimą ir dviejų pedalų minkymą.

Nepaisant populiarėjančių automatinių pavarų dėžių, visuomenėje egzistuoja ne vienas mitas, atsiradęs ir išpopuliarėjęs būtent dėl „automatų“ nepažinojimo.

Taip atsirado kalbos, kad „automatai“ yra nepatikimi, prastai veikia šalčių metu ar reikalauja ypatingos priežiūros.

Bene populiariausias mitas – automobilis su automatine pavarų dėže naudoja daugiau degalų nei su mechanine. Tai yra tiesa senesniuose automobiliuose – netgi jų gamintojai varikliui su „automatu“ nurodo didesnes sąnaudas nei su mechanine dėže. Tačiau šiuolaikinės automatinės pavarų dėžės yra gerokai tobulesnės ir degalų ekonomija netgi lenkia mechanines. Automatinės pavarų dėžės turi daugiau laipsnių (6, 7, 8 ar dar daugiau) nei mechaninės, o dažniau keičiant pavaras, galima išgauti didesnį variklio darbo efektyvumą. Antra priežastis – „automatai“ su elektroninėmis smegenimis geriau supranta variklio darbą nei vairuotojas ir perjungia pavaras tinkamesniu laiku nei tą padarytų žmogus.

Bet kokiu atveju, pagrindinis veiksnys, lemiantis automobilio ekonomiją, yra žmogus. Jeigu jo koja „sunki“, tuomet nepadės nei pats efektyviausias variklis, nei naujausia pavarų dėžė.

Egzistuoja ir kiti mitai apie automatines pavarų dėžes, kaip kad dažnesnis stabdžių trinkelių keitimas ar itin ribotas kilometražas, tačiau jie neturi jokio pagrindo. Stabdžių trinkelių dėvėjimasis tiesiogiai priklauso nuo vairuotojo įpročių ir važinėjimo teritorijos, o pavarų dėžės patikimumas priklauso nuo jos eksploatacijos ir priežiūros. Nesuprasdami ar tiesiog nežinodami kai kurių automatinės pavarų dėžės priežiūros niuansų, žmonės to nenorėdami gali sumažinti jos resursą.

Svarbus priežiūros dalykas – atsargiai važiuoti esant šaltam varikliui. Žiemą pavarų dėžės alyva būna sušalusi, tad didelės apkrovos jai – ne į naudą. Stovint vietoje šildyti agregatų neverta, tačiau pradėti važiuoti reikia palengva, smarkiai nespaudžiant akceleratoriaus.

Nereikėtų piktnaudžiauti staigiai perjunginėjant pavarų dėžės režimus iš D (drive – priekinės pavaros) į R (rear – atbulinės pavaros) ir atvirkščiai. Automobilis turi pilnai sustoti, tik tuomet galima perjungti pavarą – priešingu atveju jis sustoja ne stabdžių pagalba, o mažindamas pavarų dėžės resursą.

Nerekomenduojama automobilio su automatine pavarų dėže tempti. Jeigu nėra kitos išeities, galima tą daryti, tačiau nedideliu greičiu ir trumpą atstumą. To priežastis – pavarų dėžės tepimo mechanizmas, nedirbant varikliui, neveikia. Dėl prasto tepimo pavarų dėžė dėvisi kur kas sparčiau.

Stovėjimo stabdžio naudojimas taip pat prailgina pavarų dėžės eksploataciją. Jeigu automobilis sustabdomas, įjungiama P (parking – stovėjimo) padėtis, dar neatleidus stabdžio pedalo reikėtų įjungti stovėjimo stabdį. Tai ypač aktualus nuokalnėse, kadangi pavarų dėžė gaus mažesnę apkrovą, o automobilis stovės stabiliau. Antra vertus, nenaudojamas stovėjimo stabdis gali užstrigti ir nebeveikti išvis.

Automatinei pavarų dėžei kritiškai svarbi yra alyva. Reikia reguliariai ją keisti – tokiu intervalu, kokį nurodė automobilio gamintojas. Rekomenduojama ir reguliariai tikrinti jos skysčio lygį, tačiau tą padaryti daugeliui vairuotojų gali būti sudėtinga ir šį procesą galima patikėti automobilių serviso mechanikams.

Susiję straipsniai