„Drageriai“ paaiškino, iš kur atsirado tradicija „gazuoti“ prie sankryžų su šviesoforais

„Dragas“, arba dar kitaip – automobilių traukos varžybos – automobilių sporto rūšis, gausiai apipinta legendomis. Pavyzdžiui, dažnas „dragu“ pavadina Kelių eismo taisyklėse nepateisinamą situaciją, kai prie šviesoforais reguliuojamos sankryžos sustoję dviejų automobilių vairuotojai burzgina variklius ir, vos užsidegus žaliai šviesiai, startuoja iš vietos, kas greičiau. Pasirodo, tokie žodžiai nėra toli nuo tiesos, tačiau tai – tik nedidelė smulkmena iš turtingos traukos varžybų istorijos.

Liepos 9-10 dienomis vyksiančio „RSVMotors.lt drag čempionato“ antrojo etapo organizatorius Tomas Stadalius pasakoja, jog nepaisant fakto, kad kasmet į varžybas susirenka vis gausesnis būrys ir dalyvių, ir žiūrovų, šios automobilių sporto rūšies istorija pasidomi retas kuris.

Gimė JAV

„Pavyzdžiui, tas pats pavadinimas: yra skirtingos nuomonės, iš kur jis kilęs, bet daugelyje šaltinių sakoma, kad jis atsirado tada, kai tik žmonės įgavo galimybę judėti mechaniniais prietaisais ir pradėjo lenktyniauti.

Manoma, kad pavadinimas galėjo kilti iš angliško pasakymo „drag your car here“ – „tempk savo automobilį čia“. Be to, ta technika, kuria buvo važiuojama traukos varžybose, nebuvo itin patogi, dažnai naudojama tik sportui, tad ją išties reikėdavo atitempti į varžybas“, – pasakojo jis.

Pasak pašnekovo, pats traukos varžybų pikas buvo įpusėjus Antrajam pasauliniam karui, kai JAV buvo imta tiesti daugybė pakilimo takų lėktuvams ir šie tapo idealia vieta važiuoti sportiniams automobiliams.

„Lygūs keliai, prie jų gerai „lipo“ padangos, o ir niekas tais takais naudotis pernelyg nedrausdavo, mat tai buvo pramoga ir prasiblaškymas karo metais. Ir kai „dragas“ ėmė populiarėti, atsirado daugiau šiam autosportui skirtų automobilių, o drauge su JAV kariais jis išplito ir už Jungtinių Valstijų ribų“, – aiškino T. Stadalius.

Prasidėjo gatvėse

Tiesa, neslepia T. Stadalius, traukos varžybų istorija išties prasidėjo nuo gatvių. Pasak „RSVMotors.lt drag čempionato“ etapo organizatoriaus, JAV visi atstumai matuojami myliomis, o miestai statyti kone braižant liniuotėmis – visi kvartalai juose primena idealius kvadratus.

„Kvartalo ilgis – nuo šviesoforo iki šviesoforo, o toks atstumas lygus ketvirčiui mylios, arba 402 metrams. Dėl to ir sportas šis toks yra – su šviesoforais ir su ketvirčiu mylios“, – aiškino žinovas.

Tiesa, ketvirtis mylios yra ne vienintelis važiuojamas atstumas. Lenktyniauti galima ir varžantis važiuojant atstumą, lygų aštuntadaliui mylios, o patys greičiausi bolidai važiuoja tūkstančio pėdų ilgio trasą.

„Pačioms galingiausioms mašinoms draudžiama važiuoti ketvirtį mylios, kadangi jos pagreitėja gerokai virš 500 km/val. Tokių mašinų Lietuvoje mes dar neturime“, – sakė T. Stadalius.

Kas yra „greitai“?

Apibrėžti, kas yra išties greita traukos lenktynių trasoje, ne taip lengva. Pasak pašnekovo, pirmiausia – visi automobiliai, dalyvaujantys traukos varžybose, skirstomi į du pogrupius. Pirmasis – vadinamieji gatviniai arba pusiau gatviniai automobiliai, kurie varžosi be papildomos saugomo įrangos – saugos lankų.

„Saugos lankai reikalingi tuo atveju, jeigu ketvirtį mylios įveiki per 11,5 sek. arba greičiau. Ir čia nieko keisto, kad yra papildomas reikalavimas, nes jei tokiu greičiu važiuoji ketvirtį mylios, trasos pabaigoje automobilis įsibėgi gerokai virš 200 km/val. O nuo 241 km/val. jau reikalingas ir stabdymo parašiutas, nes skaičiuojama, kad prireikus automobilis gali ir nespėti sustoti“, – aiškino T. Stadalius.

Automobiliai, turintys traukos varžyboms tinkamus lankus, ketvirtį mylios įveikia per 9,9 sek. arba greičiau. O patys greičiausi automobiliai – tikra egzotika. Pavyzdžiui, jei kalbama apie rėmą, ant kurio – automobilį primenantis kevalas, tokie bolidai 402 metrus įveikia greičiau nei per 6 sek. Galiausiai egzistuoja ir itin įdomios išvaizdos automobiliai, kuriuose vairuotojas sėdi per vidurį. Pastarieji, anot pašnekovo, 330 metrų nuvažiuoja greičiau nei per 4 sekundes.

„Tokie pagreičiai – protu nesuvokiami. Apkrovos čia yra didesnės nei naikintuvų pilotai patiria ir tam nepasiruošęs žmogus, nesportavęs, greičiausiai tokiame automobilyje netektų sąmonės ir jo važiavimas pasibaigtų tragiškai“, – perspėjo pašnekovas.

Tiesa, žinovas sako, kad nors Lietuvoje automobiliai traukos varžybose skirstomi į atskiras klases pagal trasos įveikimo laiką, užsienyje klasės reglamentuojamos netgi pagal tai, kokios detalės naudojamos varikliuose ir panašiai.

„Pas mus toks skirstymas tam, kad būtų suvienodintos galimybės ir pinigai, kuriuos žmogus gali skirti autosportui. Nes iki tol, kai automobiliai buvo skirstomi į klases pagal variklio litražą ir galią, laimėdavo tas, kuris turėjo didesnį biudžetą ir galėjo nusipirkti geresnes, brangesnes detales“, – aiškino T. Stadalius.

Kadangi visi traukos varžybų dalyviai į klases skirstomi pagal trasos įveikimo laiką, tai lemia, pasakojo „drago“ čempionato etapo organizatorius, jog kartais norintiems neišlipti iš savo laiko limito tenka prieš finišą atleisti akceleratorių arba spustelėti stabdžius.

„Mat jeigu išlipi iš limito, automatiškai pralaimi. Tad laimi tas vairuotojas, kuris yra geresnis, važiuoja stabiliai, o jo reakcijos laikas – greitesnis“, – kalbėjo pašnekovas.

Kainuoja tūkstančius

T. Stadalius neslėpė, kad pasiruošti šiam sportui – itin brangu. Pavyzdžiui, jokia paslaptis, kad prie starto linijos galima stoti ir su gamykliniu ypač greitu automobiliu, tačiau tenka pasvarstyti, ar tą verta daryti, kadangi gali prireikti į naują automobilį susimontuoti saugos lankus.

Brangiausi šiame sporte yra platforma, ant kurios konstruojamas automobilis „traukos“ varžyboms, ir variklis. Ir netgi susikonstravus automobilį varžyboms garantijų, kad juo pavyks startuoti, dar nėra.

„Tikrai kartais nutinka taip, kad išvažiuoji į garažą, užvedi, pamėgini pašildyti padangas ir kažkas iškrito, sulūžo ir panašiai. Nes tai meno kūrinys – turi viską padaryti nuo nulio“, – kalbėjo pašnekovas, pridūręs, kad kartais šitaip nutinka ir varžybose, tačiau laimei, „drago“ mėgėjų bendruomenė itin draugiška ir kartais net tiesioginiai konkurentai skolina reikalingas dalis, kad pavyktų pasivaržyti tarpusavyje.

Žinoma, aiškino žinovas, viskas priklauso nuo išsikeltų tikslų. Pavyzdžiui, jeigu norima varžytis su tikru „dragsteriu“, vadinamuoju „Top Fuel“, kurio arklio galių skaičius siekia 10000 AG, vien variklis, skirtas šiam bolidui, kainuoja apie 80 tūkst. eurų. O tam, kad automobilis išties važiuotų greitai, reikalingas kompresorius, kurio kaina – dar apie 60 tūkst. eurų.

„Ir šitas variklis perrenkamas po kiekvieno važiavimo. Pravažiavai ir viskas, atgal tave partempia saugos automobilis, o varžybų reglamente netgi nurodoma, kad komanda privalo perrinkti motorą per 20 minučių. Jis išardomas, sudedamos naujos dalys, ir vėl važiuojama į trasą“, – pasakojo T. Stadalius, pridūręs, kad Lietuvoje kol kas tokių monstrų dar nėra.

Pasižvalgyti į lietuviškus monstrus ir greičiausius automobilius bus galima liepos 9-10 dienomis Kazlų Rūdoje esančiame kariniame aerodrome. Žiūrovų laukia ne tik įspūdingas reginys bei galimybė pasižvalgyti po kovos mašinų kapotais, įvertinti turbinų dydžius ir technologijas, bet ir galimybė laimėti šansą startuoti traukos varžybose pačiam.

Kiekvienas, įsigijęs išankstinį bilietą į renginį internetu, turi galimybę laimėti savaitę truksiančius mokymus su „drago“ profesionalais, kaip važiuoti traukos varžybose, o taip pat ir starto varžybose paketą, į kurį įeina automobilių galios didinimo ekspertų „Insane LT“ paruoštas BMW ir homologuota apranga, reikalinga „dragui“.

Susiję straipsniai