Evoliucija nuotoliniu būdu: kur juda automobilių pasaulis?

Informacinėmis technologijomis paremtos sistemos šiuolaikiniuose automobiliuose nebėra prabangos ženklas, o tampa kasdienybe nuo šeimyninių krosoverių iki mažiausių miesto elektromobilių. Ekspertai pastebi, kad didžiausia pažanga dabar matoma ne po variklio dangčiu, o ekranuose, balso valdymo funkcijose ar pagalbos vairuotojui sistemose. Dar viena svarbi technologija padeda visoms kitoms... nepasenti.

Pusiaukelės atnaujinimai

Programine įranga paremtų sistemų skaičius nuolat auga pačiose įvairiausiose srityse: nuo medicinos ar aviacijos iki buitinės ar sporto įrangos. Tad vairuotojų grupėse socialiniuose tinkluose neretai kyla diskusijų: ar programinės įrangos gausa šiandien realiai palengvina gyvenimą vairuotojui, ar tik prideda dar vieną meniu sluoksnį ekrane?

Gana iliustratyviu atsakymu į šį klausimą galima laikyti automobilių kartos vidurio atnaujinimus. Pristatę naujos kartos modelį, gamintojai, išskyrus visiškai nesėkmingus atvejus, dažniausiai jį pardavinėja apie 7–9 metus, kol ateina laikas automobilį iš pagrindų atnaujinti ir pritaikyti visus per tą laiką ištobulėjusius sprendimus: tvirtesnius kėbulus, pagerintas važiuokles, jėgaines ir t. t.

Vis dėlto per tą laiką technologijų pasaulyje daug kas pasikeičia: konkurentai pristato naujus modelius arba atnaujina senus, todėl gamintojai negali aštuonerius metus pardavinėti nė trupučio nepagerėjusio produkto.

Taigi iš esmės visi automobiliai savo gyvavimo pusiaukelėje būna daugiau ar mažiau modernizuojami, kad neatsiliktų nuo realijų. Paprastai atnaujinimai neapima pagrindinės „geležies“ – atnaujintas modelis ir toliau gaminamas ant tos pačios platformos, tad erdvės dideliems posūkiams čia nėra.

Tačiau programine įranga paremtos sistemos – visai kita istorija. Automobilių apžvalgininkas Vytenis Kudarauskas pateikia pavyzdį: informacijos ir pramogų sistemos pastaruoju metu, atnaujinant modelius, keičiasi labiausiai.

„Kartais tie pasikeitimai gali būti net labai ryškūs – atsiranda nauji ekranai, besiskiriantys dydžiu ir raiška, atnaujinama programinė įranga, kuri veikia sklandžiau, gerinamas valdymas, junglumas, galiausiai – pati darbo aplinka. Tokius atnaujinimus kaip esminę naujieną neretai akcentuoja ir patys gamintojai“, – paaiškina žinovas.

Pavyzdžiui, tarp Lietuvoje puikiai matomų 2025 m. kartos vidurio atnaujinimų galima paminėti tokius modelius kaip įvairių patobulinimų susilaukusį „Tesla Model Y“, dizaino ir technologijų pokyčius pristačiusį „Peugeot 308“ ar išoriškai „paaštrintą“ ir svarbių sistemų naujovėmis išsiskiriantį „Kia Sportage“.

Pavyzdžiui, kas pasikeitė pastarajame modelyje? Išsaugojęs tą patį kėbulą, populiarus korėjiečių krosoveris išvaizda suartėjo su naujausiais markės elektromobiliais, tačiau svarbiausia žinutė slypėjo salone: atnaujinta prietaisų skydelio architektūra buvo pritaikyta naujam centriniam ekranui, su prietaisų skydeliu sujungtam į moderniai atrodančią vientisą vaizdo platformą. Taip pat atsirado projekcinis ekranas, pristatytas išmanus dirbtinio intelekto balso asistentas ir nuotoliniai programinės įrangos atnaujinimai (angl. over-the-air, OTA).

Gerėja laikui bėgant

Būtent šiame sprendime slypi dar didesnis lūžis, nes programine įranga paremti automobiliai gali būti tobulinami nelaukiant nė kartos vidurio atnaujinimų. Prie nuolatinio interneto ryšio prijungtos transporto priemonės naudojimo patirtimi tampa labiau panašios į išmaniuosius telefonus, kai dalis galimybių atsiranda (ar pagerėja) jau po pirkimo – per nuotolinius atnaujinimus.

Šią technologiją ekspertai išskiria kaip visų kitų sistemų pamatą, užtikrinantį, kad kiekvienas programine įranga paremtas modulis galėtų nepasenti ir tobulėti ilgą laiką. Vairuotojui tai reiškia labai praktišką dalyką: mažiau vizitų į servisą, nes programinės įrangos netobulumai gali būti pašalinami, o patobulinimai – įdiegiami greičiau, automobiliui tiesiog stovint prie namų.

Kadangi šiuolaikiniuose automobiliuose apstu įvairiausių programinės įrangos sistemų, OTA suformuoja įdomų paradoksą: automobilis gali senti, tačiau kartu ir tobulėti, nes atskiros jo funkcijos gali būti išplečiamos, pagerinamos ar net papildomos naujomis. Pavyzdžiui, „Kia“ pažymi, kad atnaujintame „Sportage“ įdiegtas dirbtinio intelekto asistentas bus nuolat tobulinamas atsisiunčiant atnaujinimus. Tai reiškia, kad tam tikros galimybės automobilyje gali atsirasti net ir po kelerių metų nuo jo įsigijimo.

„Mercedes-Benz“ naujajame CLA elektromobilyje įdiegė nuotoliniu būdu atnaujinamą operacinę sistemą, kuri, be kitų modulių, taip pat valdo elektrinę pavarą ir baterijos įkrovimo įrangą. Tad tokie pavyzdžiai akivaizdžiai rodo, jog vis platesnės apimties OTA atnaujinimai taps labiau paplitę, nes to nori vartotojai.

Statistikos platforma „Statista“ 2024 m. atliko tyrimą, kurio metu 72 proc. Europos vairuotojų išreiškė norą atnaujinti savo automobilio programinę įrangą be vizitų į servisą. O Prancūzijos IT paslaugų ir konsultacijų bendrovės „Capgemini“ tyrimų instituto ataskaitoje teigiama, kad iki 2030 m. didelė dalis automobilių turėtų palaikyti visų funkcijų atnaujinimą nuotoliu.

Praktiški sprendimai

Dalies elektroninių sistemų veikimo vairuotojai gali nė nepastebėti. Tačiau nemenka jų dalis yra tiesiogiai susijusi su vairavimo patogumu ir saugumu, todėl jų poveikį automobilių savininkai gali jausti betarpiškai. Pavyzdžiui, „Kia Sportage“ įdiegtas balso valdymo asistentas supranta natūralią kalbą ir leidžia, nepatraukiant rankų nuo vairo, valdyti pagrindines sistemas.

Anot V. Kudarausko, akivaizdu, kad atnaujinimai svarbūs šiandieniniame automobilių naudotojų kontekste, todėl jiems ir skiriama tiek daug dėmesio.

„Bet tuo pat metu technologijos morališkai nusidėvi. Kadaise pažangi sistema po penkerių metų nebėra pakankamai funkcionali, o jos atnaujinimas dažniausiai nebepalaikomas. Atnaujinimai padeda išlaikyti konkurencingumą ir neatsilikti, vartotojams pasiūlyti naujų funkcijų ir panašiai, kol dar nepristatytas naujos kartos modelis“, – apibendrina pašnekovas.

Susiję straipsniai