Hibridinių automobilių viliotinis. Ką sufleruoja sveikas protas?

Kokius automobilius kasdienėms kelionėms žmonės rinktųsi, jei jų sprendimams įtakos turėtų tik patys natūraliausi dalykai: pakankamas komforto lygis, mažiausias įmanomas techninių kaprizų skaičius, maloniai stebinančios degalų sąnaudos ir kaina, negrasinanti šeimos ūkiui finansine sausra. T. y. neegzistuotų jokie politizuoti ultimatumai vidaus degimo varikliams, nežinomybė dėl taršos – registracijos mokesčių ateities ar būtinybė „pririšti“ savaitgalio išvykų maršrutus prie įkrovimo stotelių tinklo.

Ką rodo statistika

Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) skelbiama statistika leidžia daryti prielaidą, kad bent jau šiuo metu realiausi pretendentai į „geriausio automobilio“ titulą yra tokie, kurie turi hibridinę pavarą. T. y. jėgainę, kurioje įdarbintas ir vidaus degimo variklis, ir elektros motoras. Realybėje toks jėgos agregatų derinys leidžia automobiliui pajudėti iš vietos (atlikti sunkiausią darbą sukuriant riedėjimo inerciją) nedeginant naftos produktų, vidutines degalų sąnaudas nurėžiant kone perpus ir tuo pat metu padeda „tilpti“ į vis griežtesnius aplinkosaugos reikalavimų rėmus. Vadinasi – nereikia sukti galvos dėl taršos mokesčių.

Neatsitiktinai šią technologiją turintys modeliai tapo vienu mėgstamiausių Europos vairuotojų pasirinkimų – pernai pirmąjį pusmetį hibridiniai modeliai užėmė beveik 35 proc. rinkos. Lietuvoje pirmenybę hibridinei pavarai teikė daugiau nei pusė naujų automobilių pirkėjų.

Du mitai

Visame pozityvių technologinių naujienų sraute ilgą laiką buvo mažiausiai du dalykai, kėlę abejonių automobilininkams. Pirmasis mitas – hibridinė sistema sudėtingesnė, todėl potencialiai gali kelti daugiau rūpesčių. Antrasis mitas – modernesnis automobilis neišvengiamai brangesnis.

Iš tiesų dėl hibridų patikimumo esama skirtingų įžvalgų. Vieni rinkos tyrimai byloja, kad hibridai turi daugiau nei ketvirtadaliu mažiau problemų nei analogai su vidaus degimo varikliais, nes pastarieji gauna mažesnį krūvį ir mažiau nusidėvi. Tačiau kiti perspėja apie galimus dažnesnius elektronikos kaprizus. Žinoma, abiem atvejais daug kas priklauso nuo automobilių gamintojo ir konkretaus modelio, nes kai kurie hibridai nepaisant sudėtingesnės konstrukcijos yra netgi patikimesni už benzininius analogus.

Prasidėjo kainų rokiruotės

Tačiau kalbant apie pinigus, kuriuos gamintojai prašo susimokėti už sklandesnes, švaresnes ir ekonomiškesnes keliones, ilgą laiką fiksuotas 10-30 proc. siekiantis kainų skirtumas nuo įprastų automobilių tapo istorija ir liovėsi gąsdinti. Tiesiog rinkoje prasidėjo procesai, kuriuos galima lyginti su žemės drebėjimus sukeliančiais tektoninių plokščių poslinkiais. Atsirado naujų prekinių ženklų, kurie identiškomis techninėmis charakteristikomis pasižyminčius automobilius pasiūlė apčiuopiamai pigiau ir akivaizdžiai pakeitė pardavimų statistiką iliustruojančius grafikus.

Bene didžiausią sumaištį šioje srityje sukėlė praėjusiais metais į Lietuvos rinką sugrįžusi kompanija „MG Motor“. Simpatiškai atrodantys kompaktinės klasės krosoveriai „ZS Hybrid+“ ar vidutinio dydžio SUV „HS Hybrid+“ iš esmės yra tokios pat kokybės, kaip ir „Volkswagen Group“ ar „Stelantis“ automobiliai, tačiau kone trečdaliu pigesni. Rinkos debiutantų kaina prasideda nuo 21 - 29 tūkst. eurų. Neatsitiktinai praėjusių metų pabaigoje MG sugebėjo įsitvirtinti perkamiausių mūsų šalyje hibridinių automobilių dešimtuke, prabėgus vos keliems mėnesiams nuo veiklos pradžios.

Ekspertų verdiktas

Itin svarbu tai, kad autoritetingasis britų leidinys „WHAT CAR?“ antri metai iš eilės „MG HS PHEV“ išrinko „Geriausiu Plug-in Hybrid“ automobiliu, už „puikų kainos ir kokybės santykį“, akcentavęs „didelį elektra nuvažiuojamą atstumą“ ir „prabangų, erdvų saloną su gausia įranga“.

„Klaidingas teiginys, esą visi įkraunami hibridai (PHEV) yra brangūs, ir „MG HS“ yra puikus to pavyzdys. „Standart“ komplektacijos šeimos visureigis yra vienas įperkamiausių tokio tipo automobilių. Negalvokite, kad dėl to, jog mokate mažą kainą, automobilio salonas bus pigus. Jis solidžiai įrengtas, turi didelį vairuotojo pagalbos sistemų rinkinį ir greitai reaguojantį 12,3 colių informacinės ir pramoginės sistemos ekraną, kuris yra standartinė įranga“, – savo sprendimą argumentavo „WHAT CAR?“ ekspertai.

Komplimentų nepagailėta ir naujajam „MG ZS“ modeliui. Britai pripažįsta, kad elektrifikuotas kompaktiškas krosoveris pranoksta konkurentų hibridus: čia sumontuota 194 AG jėgainė leidžia keliauti deginant viso labo 4,3 l/100 km benzino, o salonas maloniai stebina aukštesnės kokybės apdailos medžiagomis bei įranga.

Pateisintų lūkesčių bumerangas

Apskritai prasidėjus didžiosioms permainoms (2007-aisiais legendinis britų gamintojas dar priklausė BMW koncernui – „MG Rover“ automobiliuose buvo naudojami BMW platformos bei varikliai), kurį laiką reikėjo pakentėti, tačiau optimistinės prognozės galiausiai išsipildė su kaupu. Nuo 2021-ųjų modernios „MG Motor“ pardavimai pradėjo augti kaip ant mielių. Tiksliau – ant sėkmingai įdiegtų jau rinkose žinomų ir pačių „MG Motor“ inžinierių sukurtų ar ištobulintų hibridinių technologijų. MG savininkai gali naudotis tikro elektromobilio privalumais ir tuo pat metu išvengti streso dėl būtinybės įkrauti bateriją nepasiekus tolimesnės kelionės tikslo. Automobilių rinkos apžvalgininkai pranašavo, kad racionali strategija leis pasiekti geriausiai Jungtinėje Karalystėje parduodamų prekių ženklų dešimtuką, tačiau jau 2024-aisiais „MG Motor“ prasibrovė į populiariausių penketuką. Automobilių gamintojų ir prekybininkų asociacijos duomenimis MG pardavė daugiau vidutinio dydžio SUV nei „Audi“ ar „Volkswagen“ savų bestselerių, o BMW, „Citroën“ ar „Volvo“ net nepriartėjo prie šios sėkmės.

Ir jei britų prielankumą dabartiniam „MG Motor“ galima bandyti paaiškinti kaip reveransą savo šalies technikos istorijai, tai tarkim italams šis prekės ženklas jokių sentimentų nekelia. Todėl faktas, kad 2025-aisiais „MG ZS“ – SUV modelis (pilnai hibridinių ir benzininių versijų buvo parduota 28 988 vienetai) užėmė 10-ąją vietą bendrame 50 per metus daugiausiai pristatytų automobilių reitinge, kalba pats už save. Tai geresnis rezultatas nei istorinių bestselerių, tokių kaip „Volkswagen T-Roc“ (27 188) ir „Ford Puma“ (26 676), ir tik nežymiai nusileidžia kitam itin populiariam modeliui – „Renault Clio“ (29 069).

Racionalus pasirinkimas be kraštutinumų

Hibridiniai automobiliai šiandien vis dažniau vertinami ne kaip laikinas sprendimas ar kompromisas, o kaip racionali alternatyva tiems, kurie nori sumažinti degalų sąnaudas ir emisijas, bet nėra pasirengę visiškai pereiti prie elektromobilio.

Tokie automobiliai leidžia pasinaudoti dalimi elektrinio važiavimo privalumų ir kartu išvengti nerimo dėl įkrovimo infrastruktūros ar kelionių planavimo. Būtent šis balansas ir gali paaiškinti, kodėl hibridai pastaraisiais metais taip sparčiai įsitvirtino Europos ir Lietuvos keliuose.

Susiję straipsniai