„Hyundai ix20“ – išbandytas

Yra automobiliai, kurių priklausymą vienam ar kitam segmentui galima nustatyti iš pirmo žvilgsnio, tačiau yra ir kitokių modelių. Vienas tokių - „Hyundai ix20". Pagal rinkos klasifikaciją jis priskiriamas prie mažų vienatūrių. Į tą pačią kategoriją patenka kažkiek panašus modelis „Toyota Verso S", ir nelabai panašūs „Ford Fusion" ar „Skoda Roomster". Visgi, į kitas kategorijas taikyti netikslinga, nes už savo „pusbrolį" „Hyundai i20", „ix20" tiek didesnis, tiek aukštesnis, tiek ir gerokai erdvesnis. Iki mažo visureigio, kurį automobilis primena iš galo, jam trūksta kiek didesnės prošvaisos ir keturių varančių ratų.

Pastaruoju metu visi Europos rinkai skirti „Hyundai" yra projektuojami Ruselchaime esančiame dizaino centre laikantis lakios skulptūros koncepcijos. „ix20" netapo išimtimi, tad net nematant emblemos, įsižiūrėjus į priekio stilistiką ir priekinių žibintų linijas galima suprasti, kad prieš mus - vienas iš naujųjų „Hyundai", kurtų orientuojantis į jaunas šeimas ir aktyvius vairuotojus.

„ix20" panaudota „i20" platforma, tačiau vienatūris, kaip jau minėjau, gerokai didesnis ir erdvesnis. Jis gavo aukštas lubas, tad vietos galvai užtenka net aukštesniems žmonėms. Vairuotojas sėdi ganėtinai aukštai, reguliuojama tiek sėdynė, tiek vairas, tad įsikurti patogiai nėra sunku. Deja, atlenkiamas porankis patogus pasidėti ranką, tačiau perjungiant pavaras jis pradeda trukdyti.

Mygtukai išdėstyti aiškiai, suprantami, lengvai pasiekiami ir jų nėra per daug. Veidrodėliai užtektinai dideli, o jeigu automobilyje dar sumontuoti parkavimosi davikliai, tikimybė užkabinti kokią nepastebėtą kliūtį gerokai sumažėja. Visgi kartais posūkiuose dėl statramsčių reikia daugiau palinkti į šoną, norint pamatyti, kas vyksta aplinkui.

Pradedant nuo „i40" modelio, automobilio kompiuterio valdymas iškeltas ant vairo, tad žiūrėti kuro sąnaudas ar stebėti likutį dabar paprasta ir lengva.

Bandytas modelis turėjo ir „start/stop" sistemą, užvedančią variklį ne tik prie šviesoforų, bet ir nesėkmingai užgesus pakeliui, tačiau neturėjo, atrodyti jau tokios įprastos funkcijos kaip „Bluetooth". Šią opciją reikia užsisakyti papildomai.

Tiesa, jeigu priekyje patogiai įsitaiso aukštas vairuotojas, už jo sėdintis keleivis gali keliais įsiremti į vairuotojo sėdyne. Užtat į aukštį ir plotį erdvės tikrai užteks. Durelės, tiek priekinės, tiek užpakalinės, plačios, tad įlipti ir išlipti problemų nebus.

Automobilis turi nemažą bagažinę, kurią galima padidinti sulanksčius užpakalinių sėdynių eilę.

Beje, bagažinė turi savo „paslaptį". Tik atidarius yra pagrindinis skyrius, tačiau pakėlus jo „grindis" randame dar vieną skyrių, skirtą smulkesniems ir brangesniems daiktams.

Po šiuo skyriumi slepiasi atsarginis ratas.

Salono apdaila nėra prabangi, bet kokybiška - per tris kelionės dienas nuriedėjus 800 km niekas nepradėjo girgždėti ar cypsėti, nors teko keliauti ne tik asfaltu, bet ir kaimo žvyrkeliais.

Bandytas modelis turėjo 1,4 l dyzelinį 66 kW (77 AG) variklį ir 6 pavarų mechaninę PD. Prie pastarojo agregato veikimo reikia pasipratinti. Kompiuteris, matyt užprogramuotas kuro taupymui ir išmetamo CO2 mažinimui, tad palyginti greitai pradeda siūlyti jungti aukštesnes pavaras, tačiau kam jungti šeštą, jeigu kylant į kalniuką ir trečios per mažai? Akceleratorius, panašu, irgi turi tam tikrą ribą, tik pasiekus kurią įsijungia turbina ir variklis tampa kiek gyvesnis. Laimė, kad garso izoliacija nebloga, tad salone variklio per daug nesigirdi. Galbūt kad su galingesniu varikliu važiavimas būtų kiek linksmesnis, nes ramiai važiuoti taupant kurą gal ir gerai, tačiau vargina, kai norint aplenkti kitą transporto priemonę akceleratorių reikia įminti į grindis. Variklis traukt pradeda tik viršijus 2 000 sūkių ribą, sūkiams mažėjant trauka pastebimai mažėja.

Nepaisant to, kad variklis - palyginti mažas ir tikrai ne pats galingiausias, kuro sąnaudos nebuvo džiuginančios. Važiuojant mišriu režimu po trijų dienų jos buvo 5,5 l. Daugoka. Ir net 1,2 l daugiau negu deklaruoja gamintojas.

Važiuoti per tas dienas teko tiek asfaltu, tiek žvyrkeliais. „Hyundai ix20" užsirekomendavo kaip ganėtinai tylus ir patogus automobilis. Pakaba ganėtinai minkštai sugėrė kelio nelygumus. Kita vertus, dėl pakabos minkštumo automobilis juntamai krypdavo posūkiuose, vairas taip pat galėtų būti informatyvesnis. Tačiau rimtu trūkumu šito vadinti negalima. Juk automobilis buvo kurtas ne varžybų trasoms, o šeimyninėms išvykoms ar darbiniais pasivažinėjimams. Tam jis puikiai tinka. „Hyundai ix20" - patogus, erdvus, talpus šeimyninis vienatūris. Jeigu tenkina varikliai, su kuriais šis modelis realizuojamas mūsų rinkoje, „ix20" gali tapti jūsų šeimos draugu ir pagalbininku.