Japonijos pavyzdys, kodėl su Kinija geriau nesipykti

Kinija - tai didžiulė rinka automobiliams. Ji yra tokia didelė, kad garsiausi vardai automobilių pramonėje kurdami naujus modelius turi omenyje ir kinų poreikius. Tačiau japonai investuoti Kinijoje tikrai neskubėjo. Visgi 2002 metais gamybos apimtis Kinijoje ėmė didinti didžioji dalis Japonijos automobilių pramonės gigantų ir dėl to kinai turėtų būti dėkingi porams. Bet pala - kaip daržovės galėjo paskatinti automobilių gamybos apimčių augimą Kinijoje?

Kinija yra stipri savo gamybiniais pajėgumais, tačiau japonų gamintojų ji per daug neviliojo. Viena vertus, pigi darbo jėga buvo būtent tai, ko Japonijos automobilių gamintojai ieškojo. Tačiau kinai turėjo griežtas taisykles norintiems investuoti, o ir japonų įvaizdis Kinijoje nebuvo pats geriausias.

Jei automobilių gamintojas nori Kinijoje statyti gamyklą, jis privalo sukurti bendrą įmonę su kokia nors kinų kompanija. Tai nėra taip jau paprasta - išsirinkti tinkamą partnerį yra sunku, o garsios korporacijos baiminasi, kad vietinės įmonės tiesiog ims vogti technologijas. Tikriausiai esate pastebėję, kaip kinų automobilių gamintojai po investicijų amplūdžio ėmė gaminti šiek tiek europietiškus automobilius.

Visgi Kinijos rinka yra tokia didelė, kas jos atmesti tiesiog neįmanoma, bet japonų gamintojų nuomonę galutinai pakeitė 2001 metais kilęs porų incidentas.

Jei būna prekybos karai, tuomet porai sukėlė prekybos mūšį. Taip nutiko todėl, kad kinų ūkininkai išmoko auginti daržoves pagal japonų standartus. Jų kaina, žinoma, buvo žymiai mažesnė, todėl japonų ūkininkai kreipėsi į Vyriausybę prašydami juos apsaugoti. Taigi, Japonija apribojo porų, grybų ir kilimėliams skirtų šiaudų importą. Kinijai tai nepatiko, todėl buvo įvesti mokesčiai įvežamiems automobiliams, išmaniesiems telefonams ir kompiuteriams. Toks kinų žingsnis buvo kur kas skausmingesnis nei japonų spaudimas dėl porų. Taip Kinija pademonstravo, kad prekybos prasme santykiai tarp šalių nėra lygiaverčiai - Kinija turi kur kas daugiau svertų ir visi nori patekti į jos rinką. Japonija po 9 mėnesių atsitraukė ir Kinija taip pat atsisakė savo planų. Prekybos mūšis baigėsi.

2002 metais „Honda“ pranešė apie planus statyti pirmąją gamyklą Kinijoje. Tuo pat metu ir kiti japonų gamintojai reiškė didelį susidomėjimą ar aktyviai didino prekybos apimtis Kinijoje. Kaip vienas iš argumentų buvo minimas nepasitikėjimas Japonijos valdžia - gamintojai baiminosi, kad vyriausybė jų neapsaugos nuo agresyvaus Kinijos spaudimo. Tai parodė porų pavyzdys.

Tačiau įdomu tai, kad „Honda“ Kinijoje gamina automobilius ir eksportui - jie iškeliauja į Rusiją, Afriką ir Vidurinius Rytus. Ateityje Kinijoje pagaminti „Honda“ automobiliai bus eksportuojami ir į Europą. Tikėtina, kad Kinijoje pagaminti automobiliai ateityje užims didelę Europos naujų automobilių rinkos dalį, tačiau tarp jų vis tiek dominuos vardai, kuriuos žmonės instinktyviai sieja su Japonija ar Vokietija.