Ką mažame automobilyje gaudavai prieš dešimtmetį ir ką gauni šiandien

Lietuvos keliuose dar daug praėjusio dešimtmečio pradžios automobilių – vidutinis lengvojo automobilio amžius šalyje artėja prie 15 metų. Tačiau per tą laiką mažųjų automobilių klasė gerokai pasikeitė. Ją pertvarkė ES saugos reikalavimai, išmanieji telefonai ir elektrifikacija, todėl naujas miesto hečbekas šiandien siūlo tai, kas anksčiau buvo aukštesnės klasės privilegija.

Saugos sistemos tapo privalomos

Pokyčius lėmė ne tik gamintojų sprendimai, bet ir teisės aktai. Nuo 2018 m. kovo 31 d. ES tvirtinamiems naujiems lengvųjų automobilių tipams privaloma „eCall“ sistema, kuri po rimto eismo įvykio pati iškviečia skubiąją pagalbą. Dar didesnis žingsnis – Bendrasis saugos reglamentas: nuo 2022 m. liepos jis taikomas naujiems modelių tipams, o nuo 2024 m. liepos 7 d. – visiems ES parduodamiems naujiems automobiliams.

Pagal jį automobiliuose privalo būti intelektinė greičio pagalbos sistema, vairuotojo mieguistumo ir dėmesio stebėjimo įspėjimas, avarinė eismo juostos išlaikymo ir pažangioji avarinio stabdymo sistemos, kliūčių aptikimas važiuojant atbuline eiga bei įvykių duomenų registratorius. Europos Komisijos vertinimu, iki 2038 m. šie reikalavimai gali padėti išgelbėti daugiau nei 25 000 gyvybių.

Skirtumą gerai parodo to paties modelio kartos. „Clio“ – vienas žinomiausių Europos mažųjų automobilių: „Renault“ duomenimis, nuo 1990 m. visų jo kartų parduota beveik 17 mln. 120 šalių rinkose. 2012 m. pristatytame ketvirtosios kartos „Renault Clio“ vairuotojui padėjo pastovaus greičio palaikymo sistema su ribotuvu ir pagalba pajudant įkalnėje. Lietuvoje siūlomame šeštosios kartos modelyje tokių pagalbos sistemų yra iki 29.

Nuo 2026 m. liepos 7 d. visiems naujiems lengviesiems automobiliams taikomas antrasis avarinio stabdymo sistemų reikalavimų etapas: šios sistemos turi atpažinti ir pėsčiuosius bei dviratininkus.

Telefonas persikėlė į automobilio ekraną

Prieš dešimtmetį navigacija mažame automobilyje neretai reiškė ant priekinio stiklo pritvirtintą atskirą prietaisą arba papildomai užsakomą sistemą su retai atnaujinamais žemėlapiais. Lūžį atnešė išmanieji telefonai: 2014 m. „Apple“ pristatė „CarPlay“, o 2015 m. pasirodė „Android Auto“. Telefono programėles tapo įmanoma valdyti automobilio ekrane.

Dabar žengiamas kitas žingsnis – „Google“ paslaugos integruojamos tiesiai į automobilio sistemą. 2020 m. „Polestar 2“ tapo pirmuoju automobiliu su „Android Automotive“ operacine sistema ir integruotomis „Google“ paslaugomis, o šiandien toks sprendimas prieinamas ir mažųjų automobilių klasėje. Gamintojo teigimu, šeštosios kartos „Clio“ tapo pirmuoju savo klasės automobiliu su integruotomis „Google“ paslaugomis: jo multimedijos sistemoje „Google Maps“ navigacija ir balso asistentas veikia be telefono, o programinė įranga gali būti atnaujinama nuotoliniu būdu.

Prieš dešimtmetį 7 colių ekranas buvo laikomas dideliu, o šiandien automobilyje galima rasti du 10 colių ar didesnius ekranus. Juose rodoma ne tik navigacija, bet ir pagalbos sistemų būsena, energijos srautai bei automobilio nustatymai. Kartu daugelis gamintojų, tarp jų ir „Renault“, dažniausiai naudojamoms funkcijoms palieka fizinius mygtukus.

Hibridas tapo įprastu pasirinkimu

2012 m. hibridinė pavara mažųjų automobilių klasėje dar buvo naujiena. Tais metais pasirodė „Toyota Yaris Hybrid“, kurį gamintojas pristatė kaip pirmąjį visiškąjį hibridą Europos mažųjų automobilių segmente. Palyginimui, 2015 m. visi alternatyviais degalais varomi automobiliai ES sudarė vos 4,2 proc. naujų lengvųjų automobilių rinkos.

Šiandien vaizdas visai kitas. Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, 2025 m. iš išorės neįkraunami hibridai, įskaitant lengvuosius hibridus, sudarė 34,5 proc. ES registruotų naujų lengvųjų automobilių. Lietuvoje ši dalis siekė 46,7 proc.

Elektra pasiekė ir mažiausius automobilius. 2012 m. pristatytas „Renault Zoe“, gamintojo teigimu, 2015 m. tapo perkamiausiu elektromobiliu Europoje, o 2019 m. Ženevos automobilių parodoje debiutavo „Peugeot e-208“ su 50 kWh baterija ir iki 340 km pagal WLTP nuvažiuojamu atstumu. Šiandien elektrines versijas mažųjų automobilių klasėje siūlo daugelis gamintojų.

Mažųjų hibridų klasėje šiandien varžosi keli gamintojai, o jų sprendimai skiriasi. Atnaujintas „Yaris“ siūlomas su iki 130 AG galios pavara, o naujojo „Clio“ hibridinė sistema išvysto 160 AG. Gamintojo duomenimis, mieste jis iki 80 proc. laiko gali važiuoti vien elektra. Senesnių ir naujų automobilių sąnaudas lyginti reikia atsargiai: iki 2017–2018 m. jos buvo matuojamos pagal NEDC ciklą, o dabar taikoma WLTP procedūra, pagal kurią nustatomos vidaus degimo variklius turinčių automobilių sąnaudos paprastai būna didesnės.

Senesnio automobilio savininkui skirtumas didelis

2026 m. paskelbtais ACEA duomenimis, 2024 m. vidutinis lengvojo automobilio amžius Lietuvoje siekė 14,8 metų ir gerokai viršijo ES vidurkį (12,7 metų). Tai reiškia, kad daugelis vairuotojų vis dar važinėja automobiliais, kuriuose dalies šiandien privalomų saugos sistemų nėra.

Reikalavimai ir toliau griežtėja. Nuo 2026 m. nepriklausoma vertinimo programa „Euro NCAP“ automobilius vertina keturiais saugos etapais – nuo saugaus vairavimo ir susidūrimų prevencijos iki apsaugos per avariją ir pagalbos po jos. Tai didžiausias jos vertinimo sistemos pokytis nuo 2009 m.

Per daugiau nei dešimtmetį mažas automobilis tapo ne tiek didesnis, kiek išmanesnis. Navigacija nebepriklauso nuo retai atnaujinamų žemėlapių, pagalbos sistemos padeda ne tik ilgoje kelionėje, bet ir spūstyje ar manevruojant kieme, o hibridinė pavara mieste leidžia didelę dalį laiko važiuoti elektra. Technologijos, kurios anksčiau buvo prieinamos daugiausia aukštesnės klasės automobiliuose, šiandien tampa įprasta kompaktiško miesto automobilio įranga.

Spauskite ir sužinokite daugiau apie Renault Clio

Susiję straipsniai