Kabrioletas: nepraktiškas, bet ypatingai smagus

Kabrioletai Lietuvoje nėra populiarūs ir daugelis pagrindine to priežastimi įvardija orą. Sezonas, kai šalyje galima važinėti automobiliu be stogo, trunka maždaug pusę metų, tad įsigyti automobilį tik tokiam laikotarpiui dažnai nėra racionalus pasirinkimas. Tačiau tikrąja kabrioletų nepopuliarumo priežastimi vargu ar galima vadinti oro sąlygas.

Norint tuo įsitikinti, užtektų nuvykti į Didžiąją Britaniją. Oras čia dar labiau permainingas nei Lietuvoje, tačiau kabrioletų kiekis, lyginant su visu automobilių parku, kur kas didesnis nei Lietuvoje. Britų nestabdo faktas, kad dėl lietaus ir šalčio neretai jie turi važiuoti pakeltu stogu.

Kodėl taip yra? Atsakymas – automobilizmo kultūra. Didžiojoje Britanijoje pamatysite kur kas daugiau „karštųjų“ hečbekų, kupė ir kitų nepraktiškų automobilių, kai Lietuvoje vyrauja universalai ir visureigiai, į kurių bagažines galima sutalpinti pusę gyvenimo.

Dėl oro sąlygų galima sakyti netgi priešingai: ryškiai šviečianti saulė neretai yra neigiamas dalykas kabrioletų vairuotojams – esant 35 laipsnių karščiui ir plieskiant saulei kur kas maloniau vairuoti automobilį uždaru stogu bei naudotis oro kondicionieriaus privalumais.

Ispanijos ar Graikijos pietuose matote daug kabrioletų? Nemaža dalis jų – išnuomoti turistams, kurie nori savo kailiu įsitikinti pirmuoju šios pastraipos sakiniu.

Lietuviai neperka kabrioletų, nes šio kėbulo tipo automobiliai nėra praktiški: dažniausiai turi tik dvi sėdimas vietas, itin mažą bagažinę bei neekonomišką variklį. Kai renkamasi tegul ir antrą automobilį šeimoje, dažniausiai nugali praktiškumo kriterijus – į paprasto hečbeko bagažinę vis tiek gali sutalpinti daugiau rakandų. Nors daugeliui didesnės bagažinės prireikia porąkart metuose, bet tai vis tik yra argumentas.

Kitas argumentas „prieš“ – kaina. Pavyzdžiui, „Volkswagen Golf“ kabrioletas už analogišką hečbeką kainuos bene pusantro karto daugiau. Analogiškai ir su trečios serijos BMW, „Opel Astra“, „Renault Megane“ ir kitais. Jų išliekamoji vertė taip pat didesnė, tačiau pradinės išlaidos gali atbaidyti.

Dar vienas bene populiariausias argumentas „prieš“ – šaltis, neva kabrioletu negalima važinėti žiemą. Tai nėra tiesa – netgi priešingai, dėl mažo kabrioleto salono tūrio jis įšyla kur kas greičiau nei hečbekas. Tačiau saugumo argumentas turi pagrindo – medžiaginį stogą gatvės chuliganams sugadinti nėra sunku, kaip ir pavogti kabrioleto salone paliktus daiktus.

Argumentų „už“ iš pirmo žvilgsnio nėra tiek daug: tiesiog malonumas vairuoti automobilį be stogo ir išskirtinumas gatvėje. Tačiau būtent šie du argumentai kabrioletų pirkėjams reiškia daugiau nei visi prieš tai išvardinti „prieš“.

Lietuvoje šiuo metu pigiausi kabrioletai kainuoja iki 2 tūkst. eurų – už tokią sumą nesunku rasti trečios serijos BMW „kregždę“, trečios kartos „VW Golf“, „Ford Escort“, „Honda CRX“ ar „Peugeot 306“. Pakėlus kainos kartelę iki 4-5 tūkst. eurų, galima dairytis į naujesnius „Mazda MX-5“, „Opel Tigra“, „Peugeot 307 CC“, E46 kėbulą turinčius trečios serijos BMW ir kitus automobilius.

Įdomu, kad norint vairuoti tikrą „Porsche“, vienas pigiausių būdų tą padaryti – įsigyti kabrioletą „Boxster“. Pirmosios kartos kabrioletai nuvertėjo gana greitai ir šiandien geros būklės 15-20 metų amžiaus „Porsche Boxster“ galima rasti už 10 tūkst. eurų.

Susiję straipsniai