Kada bus pagamintas pirmasis automobilis, nuo kurio prasidės ketvirtoji pramonės revoliucija?

3D spausdintuvu galima žymiai greičiau ir paprasčiau pagaminti sudėtingus produktus, todėl tikimasi, kad ateityje vienu spausdintuvu bus galima sukurti tiek, kiek anksčiau pagamindavo visa gamykla. Jau dabar 3D spausdintuvų rinka ir jų panaudojimo galimybės sparčiai plečiasi: statistika rodo, kad 2018 m. ji sudarė 14 mlrd. JAV dolerių, o 2021 m. prognozuojamas rinkos dydis – net 20 mlrd. JAV dolerių. Ar realu, kad jau artimiausiu metu į kelius išriedėtų 3D spausdintuvais pagaminti automobiliai?
2015 metais Pasaulio ekonomikos forumas įvardino kelias dešimtis virsmo taškų, tai yra, didžiojoje visuomenės dalyje įvyksiančių technologijų permainų, kurios formuos pasaulio ateitį.

Tikimasi, kad virsmo taškai išryškės iki 2025 metų – būtent šiuo periodu, prognozuojama, įvyks esminiai ketvirtosios pramonės revoliucijos pokyčiai.

Apie tai Forumo įkūrėjas, Kauno technologijos universiteto (KTU) garbės daktaras Klausas Schwabas kalba knygoje „Ketvirtoji pramonės revoliucija“.




Šie virsmo taškai buvo identifikuoti Forumo metu atlikus tyrimą dėl programinės įrangos ir visuomenės ateities („Deep Shift – Technology Tipping Points and Societal Impact“, 2015), kuriame dalyvavo daugiau kaip 800 įmonių vadovų bei ekspertų iš informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus. Respondentų buvo klausiama, ar tiki, kad konkretus virsmo taškas bus pasiektas per 10 metų.

Prognozė: iki 2025 m. 3D spausdintuvu bus pagamintas pirmasis automobilis.




Tyrimas: 84 proc. respondentų tiki, jog tai įvyks

„Ši hipotezė labai reali, jeigu kalbėsime apie vienetinių automobilių arba išimtiniais atvejais labai nedidelių serijų automobilių gamybą. Kita vertus, jau dabar internete yra informacijos apie egzistuojančius pagamintus „atspausdintus“ automobilius“, – sako KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) Gamybos inžinerijos katedros docentas Marius Rimašauskas.

Yra ir privalumų, ir trūkumų

M. Rimašauskas įsitikinęs, kad 3D technologijomis spausdintų automobilių atsiras žymiai anksčiau nei iki 2025 m., tačiau lieka klausimas, kiek procentų automobilio bus pagaminta naudojant 3D spausdinimo technologijas ir kiek – tradicines.

„Kol kas sunkiai įsivaizduoju tradicinio automobilio (su vidaus degimo varikliu) 3D spausdinimą, ypač dėl matmenų tikslumo, kurį reikia pasiekti gaminant variklį. Vienas iš 3D spausdinimo technologijų trūkumų kaip tik ir yra spausdintų objektų matmenų tikslumas ir pakartojamumas“, – paaiškina KTU docentas.

„Taigi prognozė yra reali, tikėtina, kad tokių automobilių atsiras dar greičiau, tačiau tai nebus šimtu procentų 3D spausdinimo technologijomis pagaminta transporto priemonė“.

3D technologijų pagalba vykstanti gamyba visuomenei duotų ir teigiamą, ir neigiamą poveikį. Pasak paties K. Schwabo, 3D technologijų pagalba vykstanti gamyba teigiamai paveiktų aplinką, nes sumažėtų pervežimų, būtų sparčiau kuriama produkcija, greičiau pereinama nuo modelio sukūrimo prie gamybos, lengviau pagaminamos sudėtingos detalės.

Be to, demokratiškų kūrybos ir gamybos galia, o švietimo institucijos galėtų pasitelkti 3D spausdinimą mokymuisi ir supratimui paspartinti ir pan.

Tačiau kartu atsirastų ir didesnis kiekis atliekų, kurias reiktų pašalinti. Nors didėtų produktų dizainerių paklausa, bendrai darbo vietų šioje technologijų pramonėje ko gero sumažėtų. Pasitaikytų piratavimo atvejų, iškiltų sunkumų visuomet užtikrinti prekės ženklo ir produktų kokybę.

Rinka vis dar vystosi

M. Rimašauskas tikina, kad 3D spausdinimas kaip technologija, turinti daug privalumų, tikrai gali padaryti didelę įtaką visuomenei, tačiau tik tada, kai randamos labai nišinės panaudojimo (pritaikymo) sritys.

„Kalbant apie automobilių pramonę, siekiamybė tikriausiai būtų sumažinti automobilio kainą ir padaryti jį prieinamą platesnei visuomenės daliai. Tačiau, mano nuomone, iki 2025 m. pigesnio automobilio, pasižyminčio analogiškomis savybėmis tradicinėmis technologijomis pagamintiems automobiliams, išvystyti naudojant 3D spausdinimo technologijas nepavyks“, – pažymi jis.

KTU docentas teigia, kad tam yra kelios priežastys. Visų pirma, spausdinimas iš metalo yra brangus ir kol kas nėra pakankamai tikslus. Kita priežastis ta, kad 3D spausdinimo medžiagų, kaip ir apskritai 3D technologijų, kainos ir jų kitimo tendencijos nėra linkusios mažėti taip sparčiai, kaip to norėtų vartotojai. Taip pat yra vis dar nepakankamas žinių (angl. know-how) kiekis.

3D spausdinimo rinkoje susiduriama su iššūkiu, kad didžioji dalis technologių yra patentuota, todėl konkurencija yra nepakankama, kad atsirastų ženklus kainų mažėjimas.

„Be to, technologijos yra pakankamai naujos, todėl žinios nėra susistemintos, nėra išleista žinynų ar nesukurta metodikos, kaip efektyviausiai išnaudoti technologijas. Kita vertus, jeigu tokios žinios ir yra, dažniausiai tai laikoma įmonės nuosavybe, patirtimi, kuri kaupiama eilę metų ir jos nėra suinteresuotos tokia informacija dalintis“, – sako M. Rimašauskas.

Visgi bendrai 3D spausdinimo rinkos plėtra, pasak KTU docento, itin sparti. „Plėtra yra milžiniška, ypač metalo spausdinimo sistemų. Galima prognozuoti, kad tai tikrai tęsis ir toliau“, – teigia jis.