Kelionė automobiliu: kaip nuvažiuoti toliau per trumpesnį laiką?

Žmonės renkasi keliones automobiliu ištisus metus: žiemą tai yra pigesnis būdas sutalpinti daug slidinėjimo, alpinizmo ar kitos veiklos šaltuoju metų periodu reikmenų, vasarą – galimybė patirti daugiau nuotykių nei skrendant lėktuvu. Kaip kelionės mašina trūkumą daugelis įvardija laiką – jo sugaištama itin daug. Tačiau galima pasinaudoti keliais patarimais, kurie kelionės trukmę ženkliai sumažins.

Pirmasis patarimas – planavimas. Vargu ar kada keliaujate bet kur – galutinį kelionės tašką vis tiek esatę numatę. Prieš kelionę nepatingėkite peržiūrėti navigacijos siūlomo maršruto: galbūt kažkur yra kelio remontas, kurį reikėtų apvažiuoti, galbūt jūsų kelionės dieną vienoje vietoje tikėtina eismo spūstis, kurios galima išvengti, ir t.t.

Pasižymėkite tikslų kelią ir važiuodami, atidžiai jį sekite – bet kuris nuklydimas iš planuoto maršruto kelionės trukmę prailgina dešimtimis minučių.

Pasitaiko atvejų, kad navigacijos prietaisas parodo netikslų kelią ir dėl jo kaltės turite prailginti savo kelionę.

To išvengti padėtų du dalykai: pirma, atsinaujinti žemėlapius prieš pat kelionę, ir antra, įsiminti didžiausius miestus, kuriuos turite kirsti. Kelio ženklai 99 proc. atvejų rodo tiksliau už navigaciją, tad jų nurodymams nesutampant, remkitės kelio ženklais. Tai galima pastebėti važiuojant per Lenkiją: kiekvienais metais kaimyninėje šalyje nutiesiama dešimtys ar net šimtai kilometrų naujų greitkelių ir navigacijos programos visų naujų kelių laiku įdiegti nespėja.

Kitas svarbus dalykas, susijęs su planavimu – sustojimai. Juos reikėtų planuoti, ypatingai jei keliauja didesnė žmonių grupė. Prieš kelionę galima netgi pasidaryti preliminarų sustojimų grafiką: geriausia, kad vienoje vietoje išeitų visiems ir tualetu pasinaudoti, ir pavalgyti, ir automobilius degalais pagirdyti. Tokių vietų per dieną numačius 4-5, galima išvengti nesusipratimų, kai dėl skirtingų keleivių norų tenka stovinėti kas šimtą kilometrų.

Antras patarimas gali nuskambėti keistai, tačiau yra ypatingai teisingas: neviršykite leistino greičio, išskyrus tuos atvejus, kai visas eismo srautas važiuoja greičiau nei leistina. Vietoje leidžiamų 120 km/val. važiuodami 150 km/val., per 600 kilometrų sutaupysite valandą laiko – vietoje penkių važiuosite keturias. Skamba gražiai, tačiau šis principas negalioja Vakarų Europoje: čia knibždėte knibžda ne tik stacionarūs greičio matuokliai, bet ir judanti eismo kontrolė – policininkai.

Be to, daugelio į Vakarus nuo Lietuvos nutolusių valstybių vairuotojai kur kas nepakantesni eismo išsišokėliams nei mes – agresyviai aplenkus kitą automobilį ar stipriai viršijant greitį, turite didelę tikimybę sulaukti palydos su švyturėliais. Kultūringi vairuotojai nepasibodės paskambinti 112 ir pranešti apie užsienietį kelių erelį. Ką reiškia baudos už greičio viršijimą Vakarų Europos valstybėse, sužinoti nelinkėtume.

Ne mažiau svarbus yra adekvatus eismo situacijos vertinimas, tačiau jam pasiruošti neįmanoma – tam gali padėti tik patirtis. Netikėtos eismo spūstys ar vakar prasidėję kelio remontai patikrina ekipažo navigacinius sugebėjimus – reikia nuspręsti, ką daryti apsimoka labiau: laukti spūstyje ar ją apvažiuoti. Priėmus netinkamą sprendimą, bus sugaišta daug laiko, kurio rezultatas dažniausiai yra vienas – prarasta valanda suplanuotų atostogų.

Paskutinis dalykas – nereikėtų pernelyg pasitikėti energiniais gėrimais ir kava. Niekas negali atstoti poilsio geriau už poilsį ir tam pakaitalų nėra. Geriau jau nuvažiuoti mažiau kilometrų vieną dieną ir kitą rytą į kelią pajudėti gerai pailsėjus ir išsimiegojus: taip kelionė ne tik bus lengvesnė, bet ir kur kas saugesnė.

Susiję straipsniai