Kiek pinigų reikia norint varžytis šonaslydžio varžybose: sumos prasideda nuo kelių tūkstančių eurų

Automobilių sportas – brangus malonumas, reikalaujantis didelių išlaidų ne tik automobilio įsigijimui, bet ir jo priežiūrai. Tiesa, norintiems sėsti prie sportinio automobilio vairo ir dalyvauti žiedinėse lenktynėse, ralyje ar šonaslydyje neretai būna sunku įvertinti, kokių investicijų iš tiesų gali prireikti tokios svajonės įgyvendinimui. Daugumai aišku tik viena – siekiantys rezultato savo metines išlaidas skaičiuoja tūkstančiais.

Nors apie tikrąsias automobilių sportui reikalingas išlaidas lenktynininkai kalba retai, PRO lygos šonaslydžio varžybose dalyvaujantis „Urta by carVertical“ komandos narys Paulius Petrauskas sutiko papasakoti apie šio sporto kainą.

Daugiausia išlaidų – automobiliui

Net ir įsigijus galingą lenktyninį automobilį, išlaidos čia nesibaigia. Automobilio priežiūra ir paruošimas varžyboms reikalauja nemažai papildomų investicijų.

Šonaslydžio metu smarkiai dėvisi padangos, todėl per sezoną lenktynininkai jų „sudegina“ visą gausybę. P. Petrauskas pasakoja, jog vien per praėjusius metus joms išleido beveik 8 tūkst. eurų, kuriuos atsiėjo 90 naujų padangų. Visgi brangiausiai praėjusį sezoną jam atsiėjo variklis.

„Prieš sezoną pilnai perrinkome variklį. Šis variklis mums tarnavo apie 5 metus, po kurių nusprendėme pažiūrėti, kaip jis laikosi. Kai išiminėjome stūmoklius, tiesiog iškrito tarpžiedžiai, tad variklio atnaujinimas įvyko pačiu laiku“, – sako lenktynininkas.

Šonaslydžio ekspertas skaičiuoja, kad būtent šioms varžyboms paruoštas ir 700 arklio galių generuojančio variklio perrinkimas atsiėjo daugiau nei 10 tūkst. eurų. Nors tai ir ženkli pinigų suma, gera žinia, kad tokios išlaidos pasitaiko gana retai, todėl skaičiuojantys biudžetą svajonės įgyvendinimui, šią eilutę, bent jau pradžioje, tikrai gali praleisti.

Brangiai kainuojantis pasiruošimas

Varžybų planavimas ir visa logistika taip pat kainuoja pakankamai brangiai. Specialiai šonaslydžiui paruoštu automobiliu lenktyninkai viešuose keliuose nenaudoja ir kelių šimtų kilometrų į varžybas nevažiuoja. Į varžybų vietą automobilis transportuojamas autovežiu, o visa komanda, įrankiai, dalys, padangos ir kita įranga atvežama autobusu.

Kainuoja ir leidimas dalyvauti varžybose. Negana to, lenktynininkams reikia patiems pasirūpinti nakvyne. Taigi norint išvykti kad ir į vieną šonaslydžio varžybų etapą jau reikia nemažai investicijų. Visgi svarbiausia – atsakingai paruošti automobilį, kad varžybų metu nekiltų siurprizų.

„Prieš varžybas reikia pakeisti visas nerimą keliančias automobilio dalis. Labiausiai bijau nebaigti varžybų dėl techninio gedimo, tad stengiuosi atvykti į lenktynes su maksimaliai gerai paruoštu automobiliu“, – šonaslydžio sporto virtuve dalijasi P. Petrauskas.

Pasak lenktynininko, ne mažiau svarbi ir ratų geometrija. Visos lenktynių trasos skiriasi: vienos greitesnės, kitos – lėtesnės, tad prieš kiekvienas varžybas sportininkas pasirūpina, jog automobiliui būtų atlikti ratų geometrijos nustatymo darbai, kad suvedimas būtų atliktas atsižvelgiant į artėjančių varžybų trasos ypatumus.

Šonaslydžio ekspertas skaičiuoja, jog dalyvavimas PRO lygoje praeitą sezoną jam viso kainavo apie 31 tūkst. eurų.

Sezonas „Semi-Pro“ ar „Street“ lygose atsieina pigiau

Prieš patekdamas į PRO lygą, “Urta by carVertical” lenktynininkas varžėsi vienu laipteliu žemiau esančioje „Semi-Pro“ lygoje. Pasak P. Petrausko, išlaidos šioje lygoje gerokai mažesnės. Visgi norint sėkmingai konkuruoti su kitais šonaslydžio entuziastais kišenes teks gerokai patuštinti ir čia.

„Semi-Pro“ lygoje besivaržantis P. Petrausko komandos draugas Ignas Kringelis pasakoja, kad per penkis praėjusių metų čempionato etapus išleido apie 9 tūkst. eurų ir galutinėje įskaitoje užėmė 5-ąją vietą. Tiesa, į šią sumą neįskaičiuotos išlaidos už aptarnavimo autobusą, informacijos sklaidą bei automobilio remonto darbus, kadangi tuo rūpinosi pats sportininkas bei jo komanda.

Pradedantys ir norintys slysti tik savo malonumui savo norus gali įgyvendinti ir už dar mažesnę pinigų sumą. „Street“ lygos dalyviams nereikia profesionalios technikos bei nepriekaištingo jos aptarnavimo, tad galima išsiversti ir su nedideliu biudžetu.

Anot 3-ąją vietą „Street“ lygoje užėmusio „Driftanulsa“ komandos lenktynininko Vito Žalandausko, jam 5 etapai „Street“ lygoje pernai atsiėjo apie 2,7 tūkst. eurų.

Susiję straipsniai