Kodėl įvairiose pasaulio valstybėse važinėjama skirtingomis kelio pusėmis?

Nedidelės Ramiojo vandenyno salų valstybės Samoa gyventojų pirmadienį laukia sunkus išbandymas – jie turės per dieną išmokti važinėti ne dešiniąja, kaip iki šiol, o kairiąja kelio puse. Samoa nusprendė išstoti iš daugumą turinčio pasaulio valstybių klubo – apie du trečdaliai pasaulio valstybių yra įteisinusios eismą dešiniąja kelio puse. Toks keistas sprendimas – dėtis prie mažumos, važinėjančios kairiąja kelio puse – paremtas ekonominiais sumetimais. Samoa valdžia tikisi, kad taip sunkmečiu bus paskatintas pigių naudotų automobilių eksportas iš didžiųjų kaimynių – Naujosios Zelandijos ir Australijos, kurios pripažįsta kairiapusinį eismą.

Tai bus pirma tokio pobūdžio eismo reforma po to, kai praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje į kitą kelio pusę pervažiavo Ganos, Nigerijos ir Siera Leones vairuotojai. Unikalus šis atvejis bus tuo, kad Samoa bus vienintelė valstybė nusprendusi dešiniapusinį eismą pakeisti kairiapusiniu – lig šiol visose eismo reformas vykdžiusiose šalyse buvo pervažiuojama tik į dešinę kelio pusę.Baimindamiesi, kad išaugs avaringumas, dešimtys tūkstančių Samoa gyventojų protestavo prieš tokį valdžios planą.

Valdžia sulaukė ir autobusų savininkų rūstybės. Jiems dabar teks sumontuoti naujas duris kairiuosiuose autobusų šonuose, kad keleiviams netektų išlipti į gatvės vidurį. Tačiau, nepaisant stiprios opozicijos, vyriausybė neatsisakė savo planų. Keliuose buvo sumontuota daugybė „gulinčių policininkų“, kad būtų sumažintas eismo greitis, o prie stadiono įrengta treniruočių zona, kurioje vairuotojai iš anksto galėjo pasimokyti važinėti kita kelio puse. Be to, rugsėjo 7 ir 8 dienos paskelbtos nacionaline švente, kad žmonės lengviau priimtų naujovę. Vieno kaimo vadas Leau Apisaloma „The Wall Street Journal“ žurnalistui pareiškė: „Iš pradžių bus sunku, bet mes išmoksime – juk nesame idiotai“.

Kodėl pasaulis pasidalijo į kairiąją ir dešiniąja kelio puse važinėjančias valstybes, paaiškinti gana sunku. Dėl to, kad didžioji dalis žmonių yra dešiniarankiai, ilgesnį istorijos tarpsnį keliaujama buvo tik kairiąja kelio puse. Vežimus vadeliojantys senovės romėnai, manoma, laikydavo vadeles dešiniąja ranka, o botagą – kairiąja. Kad nesudrožtų botagu priešais atvažiuojančių vežimų vadeliotojams, jie laikydavosi kairės kelio pusės.

Dešiniarankiams taip pat lengviau užšokti ant žirgo iš kairiosios pusės. Dėl to ir raiteliai jodavo kairiąja puse, kad išvengtų priešpriešinio eismo lipdami ant žirgo ir nulipdami nuo jo. Galiausiai, riteriai ir kiti ginkluoti keleiviai pasirinkdavo kairiąją kelio pusę, kad, iškilus būtinybei, galėtų čiupti ginklą į dešinę ranką ir kautis su priešais atjojančiu priešininku „gerąja ranka“.

Tad kodėl didžioji dalis pasaulio šiandien važinėja dešiniąja kelio puse? Teorijos skiriasi, bet neabejotinai didelę įtaką tam padarė Napoleonas. Prancūzai nuo XVIII amžiaus pabaigos pradėjo važinėti dešiniąja kelio puse (istoriniuose šaltiniuose nurodoma, kad 1794 metais Paryžiuje buvo išleistas „laikykis dešinės“ įstatymas). Kai kas aiškina, kad iki Didžiosios prancūzų revoliucijos aristokratai savo karietomis važinėdavo kairiąją kelio puse, o valstiečiai ir prastuomenė buvo priversti tenkintis dešiniąja.
Per revoliucinę suirutę dėl savo kailio įsibaiminę aristokratai taip pat „persikraustė“ į dešiniąją pusę, kad neišsiskirtų iš prastuomenės. Teisingas toks išaiškinimas ar ne, tačiau Napoleonas įdiegė dešiniapusį judėjimą tose šalyse, per kurias pražygiavo jo kariuomenė, įskaitant Rusiją, Šveicariją ir Vokietiją. Adolfas Hitleris savo ruožtu ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje dešiniapusį eismą „atnešė“ į Čekoslovakiją ir Austriją. Žemyno šalys, kurios išvengė „dešiniapusių“ užkariavimo, tokios kaip Didžioji Britanija, išlaikė keliavimo kairiąja puse tradiciją.

Jungtinės Valstijos taip pat nebuvo visą laiką tik dešiniapusio judėjimo šalis. Ankstesniais šimtmečiais vežimai ir arklių eismas čia kaip ir Anglijoje judėjo kairiąja kelio puse. Bet XVIII amžiaus pabaigoje didžiulius furgonus, kuriuos traukė kelios poros arklių, vadeliojantys varovai „pasislinko“ į dešinę. Tokiu būdu vadeliotojas, sėdintis ant galinės poros kairiojo arklio, galėjo mosuoti botagu dešiniąja ranka ir tuo pat metu aiškiai matyti priešais atvažiuojančius kitus eismo dalyvius.

Eismo Didžiojoje Britanijoje nepaveikė jokios permainos.

Vienas iš paskutinių įvykių, galutinai įtvirtinęs eismo krypties standartą Jungtinėse Valstijose, nutiko XX amžiaus pradžioje, kai Henry Fordas nusprendė pradėti masinę savo automobilių su vairu kairėje pusėje gamybą. Po to ir daugelis kitų šalių, kuriose eismas dar vyko kairiąja puse, prisidėjo prie „dešiniapusių“. Trečiajame XX amžiaus dešimtmetyje taip pasielgė Kanada, 1967-aisiais – Švedija, 1970-aisiais – Birma.

Jungtinė Karalystė ir tokios jos buvusios kolonijos kaip Australija ir Indija yra tarp mažesniosios dalies pasaulio valstybių, neatsisakiusių kairiapusio judėjimo. Kelios Azijos valstybės, tarp jų ir Japonija, taip pat važinėja kairiąja kelio puse. Tai galima bandyti paaiškinti samurajų palikimu. Šie kariai nešiojo ilgus kardus prisisegę prie kairiojo šono. Eidami dešiniąja kelio puse, jie būtų kliudę kitus praeivius.