Kodėl „Kamazus“ Pietų Amerikoje vadindavo „Lova Nr. 3“?

Praėjusio amžiaus 9 dešimtmetyje Sovietų Sąjunga kiek netikėtai, bet gana sėkmingai eksportavo „KAMAZ“ sunkvežimius į Pietų Ameriką. Prisiminkime tuos laikus ir sąlygas, leidusias rusams įsitvirtinti tolimoje rinkoje. Vien į Kubą buvo importuota 15 tūkst. „Kamazų“. Yra šaltinių, kurie teigia, kad bent 10 tūkst. šių sunkvežimių važinėja iki šiol. Šiuo metu „Kamaz“ sunkvežimių ten liko nedaug. Dėl to daugiausiai kalti ekologiniai standartai, tačiau prieš gerus 30 metų viskas buvo kitaip. Tuomet nebuvo nei ekologinių standartų, o ir politinė aplinka buvo palanki Rusijai.

Viskas prasidėjo nuo Nikaragvos. Šioje šalyje veikė bendrovė, kuri sėkmingai į P. Ameriką importuodavo „Lada“ automobilius. Būtent per šią kompaniją buvo pradėti importuoti ir „Kamazai“. Čia taip pat buvo galima pamatyti ir „MAZ“ ar „KRAZ“ markės sunkvežimių, bet jų buvo gerokai mažiau.

Vien į Kubą buvo importuota 15 tūkst. „Kamazų“. Yra šaltinių, kurie teigia, kad bent 10 tūkst. šių sunkvežimių važinėja iki šiol.

Yra ir keletas pikantiškų istorijų susijusių su rusiškais sunkvežimiais P. Amerikoje. Pasakojama, kad potvynio metu vairuotojas gelbėdamasis iššoko iš „Kamazo“ ir jį paliko. Sunkvežimis buvo apsemtas iki stogo, o jo užvestas variklis pradirbo 6 valandas. Tuomet vanduo nuslūgo, o sunkvežimis dirbo toliau.

Kita įdomi istorija susijusi su pačiu pavadinimu. Pietų amerikiečiai nemokėdami kirilicos, šio sunkvežimio pavadinimą perskaitydavo kitaip nei rusai. Jie „Kamazus“ vadindavo „Kama3(trys)“. „Kama“ išvertus iš jų kalbos reiškia „lova“. Taigi šie sunkvežimiai vietinių kalba buvo vadinami „Lova Nr. 3“.

Beje, dauguma „Kamazų“ čia buvo pardavinėjami su miegamosiomis vietomis.

Paskutinė įdomi detalė susijusi su konstrukciniais aspektais. Sovietų Sąjungos rinkai skirti sunkvežimiai buvo daromi su judančiomis ir radiatoriais dengiančiomis plokštėmis, kuriomis, priklausomai nuo oro temperatūros, buvo galima padidinti arba sumažinti variklio aušinimą. P. Amerikos rinkai tokių techninių sprendimų nereikėjo ir šias plokštes tekdavo numontuoti. Inžinieriai paskaičiavo, kad pigiau yra jas nuiminėti nuo pagamintų sunkvežimių, negu specialiai tam paruošti gamybos liniją, kurioje šių dalių nedėtų.

Tai buvo oficiali priežastis. Neoficialiai buvo kalbama, kad dėl prastos vadybos, toks sunkvežimis galėjo nukeliauti nebūtinai į P. Ameriką, bet ir Jakutiją, kurioje žiemos yra itin šaltos. Tad dalių demontavimo darbus tekdavo atlikti P. Amerikoje rusų sunkvežimius atstovavusiems darbuotojams.

Ir dabar šie sunkvežimiai yra importuojami į P. Amerikos rinką, tiesa, gerokai mažesniais kiekiais nei buvo anksčiau.