Kokiam vairuotojų tipui priskirtumėte save?

Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklos (LSE) socialinių psichologų teigimu, vasarą vykstant atostogauti ar kasdien važinėjant į darbą, prie vairo praleidžiamas laikas gali būti kupinas įtampos ir kelti susierzinimą.

LSE kartu su padangų bendrove „Goodyear“ atlieka kelių eismo saugumo socialinės psichologijos tyrimą, kuris jau leido įvardyti skirtingus vairuotojų reakcijos į kitų vairuotojų elgseną būdus. Šie būdai pagrįsti vairuotojų sugebėjimu valdyti savo jausmus ir netikrumo dėl kitų eismo dalyvių veiksmų lygmeniu.

Remdamiesi tikslinių grupių ir Europos vairuotojų išsamių apklausų rezultatais, tyrėjai išskyrė šiuos septynis dažniausiai sutinkamus asmenybių tipus:

1) Mokytojas: jam rūpi, kad kiti vairuotojai žinotų, ką jie padarė ne taip, ir tikisi, kad jo pastangos pamokyti kitus bus pripažintos.

2) Visažinis: mano, kad kelyje jį supa nemokšos bei mulkiai ir dažnai arogantiškai apšaukia kitus vairuotojus saugiai jausdamasis savo automobilyje.

3) Lenktynininkas:

jis siekia pralenkti visus kitus vairuotojus ir susierzina, jei kas nors jam sutrukdo tai padaryti. Jis gali padidinti greitį, kai kas nors mėgina jį aplenkti, arba sumažinti atstumą iki priekyje važiuojančios transporto priemonės, kad niekas neužlįstų priešais jį.

4) Baudėjas: nori nubausti kitus vairuotojus už, jo nuomone, netinkamą elgesį kelyje. Gali netgi sustoti, išlipti iš automobilio ir mėginti „pasikalbėti“ su kitais vairuotojais akis į akį.

5) Filosofas: lengvai susitaiko su netinkamu elgesiu kelyje ir bando racionaliai tai paaiškinti. Vairuodamas sugeba suvaldyti savo jausmus.

6) Vengėjas: į netinkamą kitų vairuotojų elgesį nereaguoja asmeniškai ir nelaiko tokio elgesio pavojumi.

7) Atsiskyrėlis: siekdamas izoliuotis nuo kitų eismo dalyvių, klausosi muzikos arba šneka telefonu.

Vairuodami automobilį, atsiskyrėliai dažnai bendrauja su pasirinktais asmenimis, todėl jiems nerūpi ryšys su kitais vairuotojais kelyje. Tai irgi yra tam tikra strategija, pirmiausia skirta išvengti susierzinimo.

Šie vairuotojų asmenybių tipai atsiskleidžia įvairiomis aplinkybėmis, kelyje sąveikaujant skirtingiems vairuotojams.

„Didžiąją laiko dalį mes komfortiškai jaučiamės savo automobiliuose, tačiau bet kurią akimirką gali tekti pajusti, kad esame kelyje ne vieni. Todėl kelias yra iššūkių kupina ir neapibrėžta socialinė aplinka. Nors mums galbūt neramu dėl to, kaip vairuoja kiti, šis tyrimas perša išvadą, kad pastarųjų elgsena iš dalies priklauso nuo mūsų veiksmų. Mes patys sukuriame asmenybes, kurių nemėgstame. Psichologiniu požiūriu, šie skirtingi asmenybių tipai atspindi būdus, kuriais vairuotojai naudojasi siekdami suvaldyti susierzinimą ir stiprius jausmus. Mes ne visada atitinkame kažkurį vieną ar kitą asmenybės tipą. Atsižvelgdami į konkrečią situaciją ir sąveiką su kitais, dauguma iš mūsų vieną kartą elgsis vienaip, o kitą kitaip“, – teigė socialinis psichologas dr. Chrisas Tennantas, vadovaujantis LSE tyrimo projektui.

„Daugeliu atvejų šis elgesys gali kelti pavojų visiems eismo dalyviams. Žinojimas, koks elgsenos tipas mums būdingas ir kokios aplinkybės tokią elgseną provokuoja, yra pirmasis žingsnis link geresnės savo veiksmų kontrolės, kuri prisidės prie saugesnės aplinkos kelyje mums ir kitiems vairuotojams“, – teigė „Goodyear“ plataus naudojimo padangų EMEA padalinio viceprezidentas Olivier Rousseau.

Išskirti skirtingus asmenybių tipus pavyko jau pirmojoje jungtinio tyrimo dalyje, remiantis tikslinių grupių ir vairuotojų išsamių apklausų rezultatais ir kokybiškai įvertinus vairuotojų elgseną. Šiuo tyrimu LSE ir „Goodyear“ siekia įvardyti, kaip vairuotojai veikia vienas kito elgseną kelyje.

Antroji šio projekto dalis – tyrimas, vykdytas 15 Europos šalių. Gauti galutinius tyrimo rezultatus ir atlikti jų analizę tikimasi spalio mėnesį.

Susiję straipsniai