Kur atsiduria nauji neparduoti automobiliai?

Kasdien visame pasaulyje iš gamyklų išrieda tūkstančiai naujų automobilių. Niekas net nesitiki, kad tokia jų gausybė bus lengvai parduota. Kai kurie automobiliai savo pirkėjo nesulaukia ir keletą metų. Tačiau kas su jais įvyksta po to?

Automobilių salonų savininkai teigia, kad neparduotų automobilių pasitaiko labai retai. Tai dažniausiai yra kokie neįprasti modeliai, pasižymintys negražia spalva, per brangia ar kaip tik nepilna komplektacija. Tokie automobiliai gali ir porą metų laukti savo pirkėjo, tačiau galiausiai tenka susitaikyti su tuo, kad automobilis parduotas nebus.

Ilgai laikyti neparduotų automobilių negalima, nes jie yra nauji. Kitaip sakant, pirkėjai automobilių salonuose ieško naujų automobilių, o gamybos data, rodanti, kad automobilis iš gamyklos išriedėjo prieš porą metų, rodo, kad net ir nenaudota mašina jau nėra nauja. Todėl visomis išgalėmis stengiamasi automobilius parduoti greitai. Jei nesiseka, siūlomos nuolaidos, automobiliai gali dalyvauti valstybiniuose konkursuose, būti siūlomi įvairioms įmonėms, labai palankiomis sąlygomis.

Jei niekas nepadeda, automobilis iškeliauja į atstovybes didesniuose miestuose, o galiausiai gali būti paaukotas kokiai nevalstybinei pelno nesiekiančiai organizacijai.

Problema ta, kad labai pigiai naujo automobilio parduoti niekas nenori. Kiekviena markė turi savo modelių gamą, kuri yra suskirstyta pagal kainos kategorijas. Labai pigiai parduodami automobiliai gali trukdyti pigesnių modelių pardavimams. Taip pat reikia saugoti markės reputaciją - jei gamintojas savęs nemato, kaip pigių automobilių gamintojo, tai jis verčiau savo neparduotą mašiną kam nors paaukos nei parduos pigiau. Tačiau visai kita istorija yra atšaukti modeliai - tuomet jie gali būti parduoti pigiau arba tiesiog perdirbti.

Taip, nauji automobiliai dažnai yra perdirbami kaip metalo laužas ar, jei gamintojai tam turi patogumų, dalys tebegaminamiems automobiliams. Tokia praktika buvo itin paplitusi po 2008-ųjų krizės, kuomet automobilių tiesiog niekas nebepirko. Stabdyti gamyklos veiklą ir vėliau ją vėl atgaivinti yra labai brangu, todėl automobiliai dažnai buvo ir toliau surinkinėjami ir statomi gamyklų kiemuose, aikštelėse ir net bandymų trasose. Laukiant geresnių laikų, žinoma. Tačiau jei tokie ir neateidavo, gamyba nesustojo, o automobiliai buvo tiesiog perdirbami.

Visgi, tai nėra tokia dažna praktika, kaip gali pasirodyti. Dažniausiai automobiliai suranda savo savininkus pakankamai lengvai. Gamintojai investuoja didžiules lėšas tirdami rinką ir vairuotojų norus, kad pasiūlytų tik tokius automobilius, kokie bus pakankamai paklausūs. Su metais automobilių pramonė šioje srityje vis gerėja - jau beveik niekas negamina ryškiai geltonų ar žalių automobilių, o ir kainos nustatomos tokios, kad derėtų prie įmonės įvaizdžio, bet ir būtų įkandamos.