"Made in USSR". IV d. Istra ir tarybiniai "kūlverstukai"

Tęsiame rašinių ciklą apie tarybinių automobilių koncepcijas. Šįkart pristatomų automobilių superautomobiliais nepavadinsi. O du iš jų – veikiau kažkokie "kūlverstukai", dizaino linijomis panašūs į krokodilo Genos sukaltą inkilėlį ar keistąjį "Fiat Multipla". Vis dėlto tai irgi tarybiniai automobiliai, kuriuos pamatysi toli gražu ne kiekviename automobilių muziejuje. Kviečiame susipažinti su Istra, Belka ir Vniite

Istra

Žinoma, "inkilėlio" eptitetas šiam automobiliui netinka. Tai – normalaus serijinio automobilio koncepcija, kurią sukūrė automobilių gamyklos AZLK inžinieriai. Koncepcijos pavadinimas – Moskvič 2144 Istra. Koncepcija kurta 1985-1988 m.

Buvo manoma, kad automobilio kėbulas, kurio maketas buvo bandomas aerodinamikos tunelyje, turėtų būti gaminamas iš diuraliuminio ir išsiskirti plačiomis durimis, kurios pakeliamos aukštyn. Elektroninės sistemos turėjo reguliuoti pneumatinę automobilio važiuoklės pakabą ir diagnozuoti gedimus.

Tokiais atvejais ekrane būtų matomas ne tik apie gedimą įspėjančio ženklo simbolis, bet ir rekomendacijos, kaip pataisyti gedimą. Automobilio ratus turėjo sukti trijų cilindrų turbodyzelinis variklis.

Deja, koncepcija ir liko koncepcija.

Belka

O štai čia – pirmasis iš tarybinių "kūlverstukų": eksperimentinis mažalitražis automobiliukas NAMI-050 Belka. Koncepciją kūrė automobilių gamykla NAMI ir Irbitsko motociklų gamykla. Ko gero, tai galėjo būti viena pirmųjų aplinką tausojančių to meto koncepcijų: 0,746 cm3 darbinio tūrio dviejų cilindrų varikliukas 100 km "srėbdavo" vos 5 litrus degalų. O vežti "Voveraitė" (rus. – Belka) galėjo net 4 asmenis.

Automobilis išsiskyrė neįprasta konstrukcija: priekinė kėbulo dalis su priekiniu stiklu ant sąvarų būdavo atverčiama į priekį – taip į priekines sėdynes atsisėsdavo vairuotojas ir keleivis. Ant galinių sėdinių atsidurti buvo įmanoma tik pro vienerias galines dureles.

"Belka", kurios bendroji masė siekė vos 640 kg, sugebėdavo įsibėgėti iki 80 km/val. Taip pat buvo suprojektuotas ir dar lengvesnis šio keisto automobilio prototipas be durų ir su tentu. 1957 m. SSRS ministrai svarstė apie serijinės tokių mašinų gamybos pradžią, tačiau ministrai išsirinko būsimąjį "kupriuką" ZAZ-965.

Perspektyvusis Taksi "Vniite-PT"

Esminė projekto Vniite-PT (Sąjunginio techninės estetikos mokslo tyrimų instituto Perspektyvusis Taksi) idėja – specialaus taksi automobilio sukūrimas. Automobilis privalėjo būti saugus, talpus, patogus ir manevringas. Konceptas buvo sukonstruotas iš "Moskvič" agregatų ir buvo sėkmingai išbandytas Maskvos gatvėse. Tačiau serijinė šio keistuolio gamyba taip ir nebuvo pradėta.

Keleiviai (iki 4 asmenų) į "Perspektyviojo Taksi" saloną įlipti galėjo pro plačias stumdomas duris. Vairuotojo sėdynė buvo įtaisyta beveik per vidurį – tarp priekinių ratų arkų, bet vis dėlto šiek tiek kairiau nuo centro. Taip vairuotojui buvo užtikrintas geresnis apžvalgumas ir judesių laisvė.

Pedalų korpusas buvo reguliuojamas: buvo įmanoma keisti jo padėtį vairuotojo sėdynės atžvilgiu. Taip pat verta pabrėžti ir nestandartinę 1358 cm3 darbinio tūrio Moskvič-408 varikliui (50 a.g.) skirtą vietą – jis buvo montuojamas galinėje kėbulo dalyje.