Muziejaus ekspozicijoje - legendinis kelių statybos mechanizmas

Vievyje įsikūrusios valstybės įmonės „Kelių muziejus“ ekspoziciją papildė legendinis kelių statybos mechanizmas – savaeigis skreperis, pramintas „Senoliu Šernu“. 20 tonų sveriantį eksponatą muziejui padovanojo viena didžiausių Baltijos šalyse lietuviško kapitalo kelių ir geležinkelių statybos bendrovių „Panevėžio keliai“.

„Skreperiai suvaidino svarbų vaidmenį kuriant šalies kelių infrastruktūrą. Jų išskirtiniai gebėjimai atlikti buldozerio, ekskavatoriaus bei krovininio savivarčio funkcijas, buvo plačiai pritaikyti tiesiant garsiausias šalyje magistrales Kaunas–Klaipėda ir Vilnius–Panevėžys, tarptautinę magistralę „Via Baltica“, – sakė AB „Panevėžio keliai“ generalinis direktorius Virmantas Puidokas.

Skreperiai naudojami gruntui pjauti sluoksniais, jam transportuoti didelės talpos kauše bei iškrauti kartu išlyginant ir sutankinant. Skreperių efektyvumui padidinti drauge turi dirbti ir buldozeris. Skreperio kaušu nuimant gruntą, buldozeris stumteli skreperį, o todėl šis galia pasemti daugiau krovinio.

Muziejuje apsigyvenęs „Senolis Šernas“ kilęs iš Baltarusijos. Pirmoji savaeigių skreperių partija buvo išleista 1959 metų lapkritį Mogiliovo mašinų gamykloje. „Kelių muziejus“ eksponatu tarpęs skreperis savo karjerą „Panevėžio keliuose“ pradėjo 1983 metais, statant magistralės Vilnius–Panevėžys dalį nuo Ukmergės Panevėžio link. Mašina tai pat dirbo tiesiant Kėdainių aplinkkelį, Panevėžio aplinkkelį.

1994–1996 metais „Senolis Šernas“, tuomet dar kupinas jėgų, vyko dirbti į Rusiją, kur Panevėžio kelininkai, pritrūkus darbo Lietuvoje, buvo gavę užsakymą kloti inžinerinius tinklus ir statyti kelius naujame Maskvos priemiestyje Vidnoje. Įdomu Darbams nutrūkus, „Šernas“ su savo likimo broliu, kitu skreperiu, sava eiga, maksimaliu 40 km/val. greičiu, per tris paras įveikė 1000 km iki Lietuvos. Mechanizmų operatoriai Romas Gaška ir Visvaldas Kemzūra ties Minsku net buvo surengę lenktynes. Tada pavyko išvystyti net 45 km/val. greitį.

Šiuolaikiškos kelių statybos technologijos „Senolį Šerną“ ir jo gentainius leidžia palikti muziejuje, nes naujų trasų bekelėje beveik nebetiesiama. Keičiasi ir technologijos. Šiandien „Panevėžio kelių“ mechanizatorius darbą objekte pradeda pasistatydamas anteną ir įjungdamas kompiuterį, statinio aukščius ir projektinę liniją jis „mato“ buldozerio ar kito mechanizmo kompiuterio ekrane. Veikiančių palydovų tinklų pagalba galima nustatyti, kur tiksliai statybos aikštelėje yra mechanizmas. Įdiegus skaitmeninį projektą, tiek operatorius mašinoje, tiek projektuotojas mato simuliuotą vaizdą. Šiuolaikiški „šernai“ tam tikra prasme rausia gruntą virtualiame objekto modelyje: mechanizmas važinėja skaitmeniniame pasaulyje ir įgyvendina projektuotojo idėjas. Šiuolaikinė technika leidžia reikiamo mineralinių medžiagų ar asfaltbetonio sluoksnį pakloti milimetro tikslumu.

Savaeigis skreperis „MoAZ“ D357

Pagaminimo metai – 1983;
Kilmės šalis – Baltarusija;
Vertė – apie 30 tūkst. rublių;
Bendroji masė (su kroviniu) – 35 tonos;
Keliamoji galia – 15 tonų;
Bendrosios masės paskirstymas tarp ašių: priekinė ašis – 18 tonų, galinė ašis – 17 tonų;
Maksimalus pakrauto mechanizmo greitis horizontalioje kelio atkarpoje – 40 km/val.;
Kuro sąnaudos – 30 litrų per valandą, kuras – dyzelinas;
Visiškai pakrauto skreperio stabdymo kelias, kai greitis siekia 30 km/val. – 15 metrų;
Skreperio ilgis – 11 metrų, plotis – 3,242 metro, aukštis 3,5 metro;
Kaušo talpa – 8 kubiniai metrai;
Kabina – vienvietė;
Maksimalus grunto storis, kurį mechanizmas gali nuimti – 45 cm;
Kuro bako talpa – 300 litrų;
Aušinimo sistemos talpa – 65 litrai.
Variklio sutepimo sistemos talpa – 31 litras.
Variklis – JAMZ–238, cilindrų skaičius – 8.