Pirmą kartą Dakare lietuvis užima svarbiausią poziciją varžybose

Kone antra religija kiekvieną žiemą tampantis Dakaras prie ekranų prikausto milijonus žmonių visame pasaulyje. Ir nors dauguma neatitraukdami akių stebi kopomis lekiančius lenktynininkus, dalis nė neįsivaizduoja, kaip atrodo Dakaro virtuvė bei kas vyksta, kai kyla ginčai. Iki šiol ralio komisarų kolegijos sąraše buvo lietuviams mažai pažįstami vardai, bet šiųmetės varžybos bus kitokios, mat pirmą kartą Dakaro istorijoje komisarų kolegijos pirmininko pareigas užims lietuvis, teisiningas, Lietuvos žurnalistų autoklubo (LŽA) garbės narys Arnas Paliukėnas.

Advokatas pripažįsta, kad iki šiol tokių pareigų Dakare nebuvo užėmęs ne tik nė vienas lietuvis, bet ir nė vienas aplinkinių šalių atstovas, todėl džiaugiasi sulaukęs pripažinimo. Paklaustas, kokios tai pareigos ir ką Dakaro komisarams tenka veikti lenktynių metu, A. Paliukėnas teigia, kad, iš esmės, darbas nelabai skirsis nuo to, kurį jam jau teko atlikti dirbant panašiose automobilių sporto disciplinose, kaip, pavyzdžiui, klasikinio ralio ar ralio reido lenktynėse.

„Komisarų kolegija daro visą pagrindinį darbą: sprendžia protestus, skundus, neatitikimus.

Jei Tarptautinė automobilių federacija (FIA) gauna pranešimų, kad kurio nors dalyvių technika neatitinka reikalavimų, tokių pranešimų nagrinėjimas taip pat tenka būtent komisarų kolegijai. Komisarai taip pat gauna pranešimus apie lenktynininkų padarytus pažeidimus, tuomet sprendžia, ar skundą reikia tirti, ar lenktynininką bausti, o gal apskritai nagrinėjimą nutraukti. Pagal FIA sporto kodeksą komisarai turi aukščiausią valdžią varžybų, kuriose jie paskirti, metu“, – aiškina A. Paliukėnas.

Lietuvis sako, kad Dakare dirbantys varžybų teisėjai nėra tiesiogiai atskaitingi komisarų kolegijai, mat turi tiesioginius vadovus, kurie savo ruožtu taip pat turi tiesioginius vadovus. Taip tol, kol galiausiai informacija perduodama varžybų vadovui. Vis dėlto, jei kyla kokių ginčų, tuomet prasideda komisarų darbas, kurie palankius ar nepalankius sprendimus gali priimti visų suinteresuotų pusių atžvilgiu.

„Dabar jau yra susiklosčiusi tokia praktika, kad komisarai sprendimus gali priimti ir dalyvių atžvilgiu, ir pareiškėjų ar organizatorių, oficialių asmenų bei kitų asmenų atžvilgiu. Tokie sprendimai gali būti priimti, jei kas nors, komisarų nuomone, neatitinka varžybų reglamento. Ir nors varžybų vadovui yra pavaldūs beveik visi varžybose dirbantys teisėjai, sporto komisarų kolegija yra aukščiau net ir už jį“, – pasakoja pašnekovas.

Pareigos – darbų įvertinimas

A. Paliukėnas sako, kad tokios pareigos lietuviškai įvardijamos, kaip Sporto komisarų kolegijos pirmininko (angl. anksčiau vadinosi Chairman of the Stewards, tačiau šiuo metu siekiant lyčių lygybės ir šiuo aspektu, įsivyrauja Chairperson of the Stewards).

Paklaustas, kaip pavyko pasiekti tokio įvertinimo ir tokios pozicijos, A. Paliukėnas neslepia, kad svarbiausias kriterijus – gerai dirbti savo darbą. Mat į šią poziciją žmonės yra skiriami, atsižvelgiant į turimą kvalifikaciją skirtingose automobilių sporto disciplinose.

„FIA yra įkurti atskiri sporto disciplinas kuruojantys departamentai, tad šiuo atveju klasikinis ralis ir ralio reidai priklauso Ralio departamentui, kuris ir skiria asmenis į šias pareigas. O jie atrenkami paprastai – pagal kvalifikaciją. Kiekvienais metais sausį vyksta ralio bei ralio reidų disciplinose dirbančių oficialių asmenų mokymai, o vasarį vyksta seminarai visiems FIA komisarams, nepriklausomai nuo disciplinos. Pirmieji mokymai rengiami be egzamino, tačiau antrųjų pabaigoje tenka atlikti testą bei išspręsti gautą bylą. Po egzamino rezultatai patenka į kvalifikaciją vertinančių atsakingų asmenų rankas. Jie ir pasiūlo vieną ar kitą komisarą skyrimams. Visas šis kelias įveikiamas tik remiantis turima kvalifikacija. Čia nėra jokios politikos, rinkimų, suvažiavimų – tiesiog įvertinama komisaro kvalifikacija“, – aiškina A. Paliukėnas.

Tiesa, pašnekovas pripažįsta, kad sunku būtų įsivaizduoti, jog tokias pareigas galėtų užimti žmogus, kuris anksčiau nebūtų dirbęs žemesnio lygio automobilių sporto varžybose, o ir klasikinio ralio, ir ralio reido varžybose (įskaitant ir pasaulio čempionatą), A. Paliukėnui jau yra tekę dirbti.

Nuolaidų lietuviams nebus

Kadangi tai pirmas kartas, kai tokias pareigas užima lietuvis, natūraliai kyla klausimas, gal dėl tokio pokyčio ir šalies lenktynininkai taip pat galės jaustis ramiau. Vis dėlto A. Paliukėnas dėl tokių situacijų – konkretus.

„Jei lietuviai prisidirbtų Dakare, man dėl jų būtų nuoširdžiai liūdna. Vengdamas interesų konflikto, tikrai netaikau lengvatų, žinoma, priešingai taip pat nesielgčiau ir griežčiau nei kitų irgi nebausčiau. Visi komisarų sprendimai, nepaisant kokiose varžybose jie buvo priimti, yra visiems prieinami, todėl kiekvienas gali pažiūrėti, ką esu nuveikęs, kokius sprendimus esu priėmęs. Tikrai nėra taip, kad lietuviai nėra baudžiami. Jie yra baudžiami, ir tose varžybose, kuriose man teko dalyvauti, jie buvo baudžiami, todėl jokių nuolaidų dėl to lietuviai gali nesitikėti. Tai jau būtų galimas interesų konfliktas (jei lietuvių atžvilgiu sprendimai būtų kitokie nei likusių sportininkų), o automobilių sportą aš per daug myliu, kad savo darbą dirbčiau remdamasis simpatijomis ir antipatijomis“, – pasakoja A. Paliukėnas.

Vienas kartas neužtikrina kitų

Paklaustas, kaip pats jaučiasi gavęs galimybę tapti Dakaro ralio komisaru, A. Paliukėnas atvirauja, kad į ją jis žiūri, kaip į iššūkį, tačiau kartu ir kaip į pripažinimą.

„Be abejonės, kad tai yra savotiškas pripažinimas, į tokias varžybas tikrai neskiria bet ko. Kita vertus – tai tikrai ne Oskarų ceremonija, nes 3 savaites teks gyventi ne pačiomis komfortiškiausiomis sąlygomis. Žinau kas yra Dakaras, žinau kaip greit varžybų pabaigoje kyla noras greičiau pasiekti oro uostą kelionei į namus. Vargu, ar naktimis, kai teks gyventi kartu su tikrai nemažu skaičiumi žmonių, pavyks tinkamai pailsėti, tačiau kol kas apie tai per daug stengiuosi negalvoti. Kita vertus, jei tikrai patinka ta disciplina, jei tikrai patinka veikla, kurią veiki, tai toks darbas yra vienas iš iššūkių, kuriuos reikia priimti ir įveikti“, – sako A. Paliukėnas.

Tiesa, pašnekovas pabrėžia, kad tai, jog 2023-ųjų Dakare komisarų kolegijoje matysime lietuvišką pavardę, nereiškia, kad taip bus ir ateityje. A. Paliukėnas aiškina, kad kiekvienais metais vyksta rotacija todėl tikimybė ir kitąmet užimti tokias pat pareigas nėra didelė.

„Žinoma, turint tokią patirtį tikėtina, kad kažkokių pasiūlymų gali būti ir ateityje, tačiau tai nereiškia, kad tai būtinai bus Dakaro ralis. Galbūt aš kaip teisininkas į viską žiūriu kiek kitaip. Man visas pasaulio ralio reido čempionatas teisine prasme yra vienodas, tačiau suprantu, kad susidomėjimo prasme Dakaras yra išskirtinis“, – sako A. Paliukėnas.

Susiję straipsniai