Retajam „Volvo“ kabrioletui sukanka 60 metų: „Volvo Sport“

1954 m. birželio 2 d. debiutavo pirmasis „Volvo“ sportinis automobilis – dvivietis rodsteris „Volvo Sport“. Tačiau „Volvo“ inžinierių pastangų sukuriant lengvą sportišką automobilį su laiko patikrintomis technologijomis nepakako – modelio gamyba buvo nutraukta pagaminus tik 67 jo vienetus. Ar visgi 68?

Naujojo automobilio pavadinimas buvo trumpas ir mielas – „Sport“. Jo kėbulas – trumpas ir apvalus. Priekyje įrengtos didelės grotelės, kurios priminė turbiną. Važiuoklės bazė sumontuota 20 cm trumpesnė negu „Volvo PV 444“ (šių dviejų modelių mechaniniai elementai buvo praktiškai vienodi). Po kapotu sumontuota 1,4 l patobulinta „PV 444“ variklio versija su dvigubu karbiuratoriumi ir 70 arklių galia. Nurodoma, kad automobilis galėjo pasiekti iki 155 km/val. greitį.

„Volvo Sport“ buvo tiesioginis bendrovės steigėjo ir generalinio direktoriaus Assaro Gabrielssono daugybės žvalgybinių kelionių į JAV 6-ojo dešimtmečio pradžioje rezultatas. Siekdamas kiek įmanoma labiau ištirti rinką prieš pradedant pardavinėti „Volvo“ kitoje Atlanto pusėje, jis susitiko su daugybe žmonių iš automobilių pasaulio. Viena iš bendrovių, su kuriomis jis užmezgė ryšius, buvo „Glasspar“, įsikūrusi Montecito mieste, Kalifornijoje. Nuo 1951 m. jie gamino korpusus valtims ir sportinių automobilių kėbulus naudodami naują medžiagą – stiklo pluoštą.

 

Gabrielssonas labai domėjosi šios medžiagos gamybos procesu, jam buvo smalsu, ar ši medžiaga turėtų pasisekimą Švedijoje. Be to, jis taip pat pastebėjo, kad žmonėms JAV labai įdomūs maži europietiški sportiniai automobiliai – todėl „Volvo“ privalėjo pagaminti bent vieną!

1953 m. „Glasspar“ buvo patikėta suprojektuoti kėbulą, liejimo formas, sukurti pirmąjį prototipą ir apmokyti „Volvo“ personalą, kaip projektuoti ir gaminti stiklo pluošto kėbulus. Tuo metu Geteborge „Volvo“ inžinieriai kūrė tokiam kėbului tinkančią važiuoklę.

Projektas buvo įgyvendinamas sparčiai. Iki 1954 m. pradžios „Glasspar“ jau buvo „Volvo“ sukūrusi pirmąjį važiuojantį prototipą, nors iki visiško užsakymo įvykdymo dar buvo toli. Pavyzdžiui, prototipui trūko nuimamo stogo ir šoninių nuleidžiamų langų. Atliekant bandymus, šis prototipas sulaukė itin aršios kritikos. Važiuoklė buvo per silpna, plastikas trūkinėjo, durys sunkiai tilpo į joms skirtus rėmus, o trijų bėgių pavarų dėžė toli gražu neatitiko sportinių automobilių pavarų dėžėms keliamų reikalavimų.

Iki pristatymo Torslandos oro uoste buvo užbaigti dar du prototipai – „Volvo“ įrodė, kad jos sportinio automobilio projektas yra rimtas sumanymas. Pristatymo metu buvo sakoma, kad automobilis pasieks rinką 1955 m., iki to laiko bus pagaminta trijų šimtų automobilių serija – visa ji turėjo būti skirta eksportui.

Iš karto po pirmojo sportinio automobilio pristatymo „Volvo“ pradėjo demonstracijų turą, į kurį pasiėmė tris automobilius ir lankė visus „Volvo“ platintojus Švedijoje.

1956 m. pavasarį pirmieji automobiliai buvo pristatyti klientams Pietų Afrikoje, Brazilijoje, Maroke ir JAV. Tačiau jie buvo pristatyti ir Švedijos klientams – pradinis sumanymas, kad „Volvo Sport“ turėtų būti skirtas tik eksportui, buvo persvarstytas. Iki šio etapo automobilis buvo iš naujo suprojektuotas keliais aspektais, turėjo nuimamą stogą ir nuleidžiamus langus. Visgi pavarų dėžė ir toliau buvo tik trijų bėgių.

„Volvo Sport“ automobilių gamyba ir pardavimas buvo lėtas: per pirmuosius metus pagaminti tik 44 nauji automobiliai. 1957 m. buvo pagaminti dar 23 automobiliai, bet kai naujai paskirtas „Volvo“ generalinis direktorius Gunnaras Engellau’jus savaitgalį pasivažinėjo su „Volvo Sport“, jis nusprendė, kad šio modelio gamyba turėtų būti nedelsiant nutraukta. Automobilis neatitiko „Volvo“ kokybės reikalavimų, kiekvienas parduotas automobilis bendrovei nešė nuostolius.

Iš viso parduoti 67 automobiliai, bet vėliau paaiškėjo, kad dviem automobiliams – greičiausiai atsitiktinai – buvo suteiktas važiuoklės numeris „20“. Tai reikštų, kad iš viso buvo pagaminti 68 „Volvo Sport“ modeliai. Kad ir kaip būtų keista, dauguma šių automobilių vis dar egzistuoja –žinoma, kad jų yra apie 50 vienetų visame pasaulyje.

Nepaisant „P1900“ (toks buvo automobilio pavadinimas, vartojamas bendrovės viduje) nesėkmės, „Volvo“ įgijo daug naudingos patirties. Netrukus po „Volvo Sport“ modelio gamybos nutraukimo Gunnaras Engellau’jus pradėjo naujo sportinio – plieninio – automobilio gamybą. Praėjus ketveriems metams, „Volvo P1800“ buvo pasiruošęs išriedėti į kelią. Jis buvo „Volvo“ sportinių automobilių sėkmės pradžia.