Seni japoniški automobiliai vis labiau geidžiami JAV

Ką pagalvojate, išgirdę frazę „klasikinis automobilis“? Mintyse, tikėtina, pasirodo senas, retas ir brangus „Ferrari“, „Bentley“ ar amerikietiškas „muscle-car“ modelis. Automobilis, kurio paskirtis 364 dienas per metus yra panaši kaip ir dulkių siurblio – jie abu renka dulkes. Tačiau Amerikoje populiarėja kita klasikinių automobilių kultūra – senų japoniškų automobilių. „Toyota Celica“, AE86 kėbulo „Corolla“, „Datsun 280Z“ ir panašūs modeliai dviejų vandenynų skalaujamoje šalyje niekad nebuvo „mirties taške“, tačiau, anot „Detroit News“, pastaruoju metu aštuntame-devintame dešimtmečiuose Japonijoje kurtų automobilių kultūra plečiasi.

Pavyzdžiui, 1967–1970 metais gamintas „Toyota 2000GT“ modelis JAV būtų vertas apie 400 tūkst. dolerių. Tai būtų normali kaina už triženkliu tiražu gamintą amerikietį, tačiau ši „Toyota“ neturi šešių metrų ilgio kėbulo, o jo variklio darbiniam tūriui litrais suskaičiuoti vienos rankos pirštų būtų per akis. Tad pastaraisiais metais kaip ant mielių išaugusios tokių automobilių kainos vis dar stebina šios rinkos ekspertus.

Prisiminimai – stipri emocija, to nenuginčysi. Tai – viena priežasčių, kodėl patikimais, tačiau nuobodžiais automobiliais laikyti seni japoniški modeliai tampa vis labiau geidžiami.

Kalifornijoje gyvenantis 36-erių Junas Imai, automobilių tobulinimo kompanijos „Hot Wheels“ dizaineris, patvirtina nostalgijos teoriją. „Jaučiu stiprų ryšį su šiais automobiliais“ – teigia jis. J.Imai savo garaže laiko du „Datsun“ modelius – 1971-ųjų universalą 510 ir metais vėliau pasaulį išvydusį pikapą. „Jų dizainas – stulbinantis, variklių garsas taip pat neeilinis, o išlaikymo kaštai – juokingai maži.“

Jo teigimu, tokio tipo automobilius perka į ketvirtą dešimtį įkopę vyrai, kurie augo kartu su senaisiais japoniškais modeliais, o dabar jau turi galimybę tokius įsigyti.

„Kasdien naudojamas automobilis man yra tarsi šeimos narys, užimantis panašią vietą gyvenime kaip koks naminis gyvūnas“, – teigia J.Imai. Automobilių „tiuningo“ dizaineris pritaria, kad prie japoniškų modelių populiarumą padidinančių priežasčių galima priskirti ir pirmąsias „Fast and Furious“ dalis, ypač – trečiąją, pavadintą „Tokyo Drift“. Joje „pagrindinius vaidmenis“ atlieka daug legendinių senų japoniškų automobilių.

Būtent po šio filmo pakilo susidomėjimas minėta AE86 „Corolla“, pirmosios kartos „Mazda RX-7“, „Nissan 240SX“ ir kitais galiniais ratais varomais ir link trisdešimtmečio artėjančiais ar jį jau peržengusiais modeliais.