Seniausi automobiliai brangsta sparčiausiai: kada noras sutaupyti gali atsisukti prieš pirkėją?

Nors vidutinė naudoto automobilio kaina Lietuvoje per metus beveik nepasikeitė, seniausių automobilių segmente – priešinga tendencija. Daugiau nei 20 metų automobilių kainos per metus augo 16 proc., o pardavimai – daugiau nei trečdaliu. Tačiau auganti paklausa kelia ir kitą klausimą: ar pigesnis automobilis ilgainiui iš tiesų kainuoja mažiau?

„Autoplius.lt“ 2026 m. antrojo ketvirčio Lietuvos automobilių rinkos apžvalgos duomenimis, vidutinė naudoto automobilio kaina siekė 9,4 tūkst. eurų ir buvo vos 0,3 proc. didesnė nei prieš metus. Tačiau skirtingo amžiaus automobilių kainos keitėsi nevienodai.

Naudotų automobilių pardavimo bendrovės „Longo LT“ vadovas Paulius Valiukėnas atkreipia dėmesį, kad ryškiausias augimas matomas seniausių automobilių segmente.

„6–10 metų automobilių vidutinė kaina per metus padidėjo apie 2 proc., 11–15 metų – apie 10 proc., 16–20 metų – 8,6 proc.

Ryškiausias pokytis matomas 21 metų ir senesnių automobilių kategorijoje – jų vidutinė kaina išaugo nuo 1,6 iki 1,9 tūkst. eurų, arba 16,1 proc. Taigi vidutinė naudotų automobilių kaina beveik nekinta, tačiau seniausių automobilių segmente matome ryškų augimą“, – sako P. Valiukėnas.

Paklausa augo dar sparčiau

„Autoplius.lt“ duomenimis, 2026 m. antrąjį ketvirtį 11–15 metų automobilių sandorių skaičius buvo 26,9 proc. didesnis nei prieš metus, 16–20 metų – 20,3 proc., o 21 metų ir senesnių – net 37,4 proc.

Vienas iš bendrą vartojimą galėjusių paskatinti veiksnių – šiemet gyventojus pasiekusios II pensijų pakopos lėšos. Lietuvos banko preliminariais vertinimais, balandžio–birželio mėnesiais prekėms ir paslaugoms gyventojai galėjo skirti apie 0,5–0,7 mlrd. eurų iš atsiimtų II pakopos lėšų. Tarp aktyviau pirktų prekių minimi ir automobiliai.

„Matome gerokai išaugusį aktyvumą naudotų automobilių rinkoje, ypač senesnių automobilių segmente. II pakopos lėšos galėjo būti vienas iš paklausą paskatinusių veiksnių, tačiau tiesioginio ryšio su seniausių automobilių brangimu nustatyti negalime“, – pabrėžia P. Valiukėnas.

Pigų automobilį atsivežti nėra taip pigu

Senesnių automobilių brangimo negalima paaiškinti bendru importo mažėjimu. „Autoplius.lt“ duomenimis, 2026 m. antrąjį ketvirtį pirmą kartą į Lietuvą įvežta 32,9 tūkst. automobilių – 20,5 proc. daugiau nei prieš metus. Vidutinis įvežamo automobilio amžius siekė 10 metų ir 10 mėnesių.

Tačiau, pasak P. Valiukėno, didesnis importas nebūtinai reiškia didesnį geros būklės automobilių pasirinkimą pigiausiame segmente. Kuo mažiau kainuoja pats automobilis, tuo didesnę jo savikainos dalį sudaro transportavimas ir paruošimas.

„Jei automobilio transportavimas iš Vakarų Europos kainuoja apie 700 eurų, 10 tūkst. eurų vertės automobiliui tai yra palyginti nedidelė savikainos dalis. Tačiau 2 tūkst. eurų kainuojančiam automobiliui vien transportavimas jau sudaro daugiau nei trečdalį jo įsigijimo kainos. Todėl kuo automobilis pigesnis, tuo sunkiau jį nupirkti, atgabenti, tinkamai paruošti ir kartu išlaikyti patrauklią galutinę kainą“, – aiškina ekspertas.

Dėl to pigiausiame segmente ypač svarbu įvertinti konkretaus automobilio techninę būklę ir istoriją. Maža kaina užsienyje gali būti susijusi su didele rida, techniniais ar kėbulo defektais, ankstesniais pažeidimais ar kitais trūkumais.

Sutaupyti tūkstančiai gali greitai ištirpti

Mažesnė automobilio įsigijimo kaina savaime nereiškia mažesnių bendrų išlaidų. Kuo pigesnis automobilis, tuo didesnę jo vertės dalį gali sudaryti net įprasti remonto ir aptarnavimo darbai.

„Jeigu automobilis kainuoja 4–5 tūkst. eurų, 1 tūkst. eurų remontas jau sudaro 20–25 proc. jo įsigijimo kainos. Dažnai pirkėją pasiveja ne vienas didelis gedimas, o keli darbai vienu metu – stabdžiai, padangos, važiuoklė, akumuliatorius, diržai. Senesniuose dyzeliniuose automobiliuose gali prisidėti DPF, EGR, turbinos, purkštukų, sankabos ar smagračio remontas“, – vardija P. Valiukėnas.

Ypač atsargiai, pasak jo, reikėtų vertinti nebrangius senesnius aukštesnės klasės automobilius. Jų rinkos vertė ilgainiui smarkiai sumažėja, o remonto ir atsarginių dalių kainos krenta lėčiau.

„Gerai prižiūrėtas 15 metų automobilis gali būti geresnės būklės už apleistą aštuonerių metų. Tačiau kažkada brangus aukštesnės klasės automobilis, šiandien kainuojantis 3–5 tūkst. eurų, nebūtinai bus pigus eksploatuoti“, – atkreipia dėmesį ekspertas.

Pasilikti finansinį rezervą

Net ir techniškai tvarkingam naudotam automobiliui po įsigijimo gali prireikti bazinio aptarnavimo ar eksploatacinių dalių keitimo. Todėl dalį turimo biudžeto verta pasilikti pirmosioms išlaidoms.

„Praktiškai racionalu turėti bent 10–15 proc. automobilio vertės rezervą, o perkant senesnį automobilį – apie 15–20 proc. Turint 10 tūkst. eurų bendrą biudžetą nebūtinai reikėtų automobilio ieškoti už visus 10 tūkst. Geras 8,5–9 tūkst. eurų kainuojantis automobilis ir likę 1–1,5 tūkst. eurų pradinei priežiūrai dažnai yra finansiškai saugesnis pasirinkimas“, – sako P. Valiukėnas.

Anot jo, senesnis automobilis gali būti racionalus pasirinkimas, jei yra gerai prižiūrėtas, paprastesnės konstrukcijos, o juo planuojama važiuoti palyginti nedaug. Tokiu atveju mažesnis nuvertėjimas gali atsverti didesnes priežiūros išlaidas.

„Tačiau jeigu automobilis reikalingas kasdien, per metus nuvažiuojama daug, su juo keliauja šeima arba gedimas sukeltų didelių nepatogumų, dažniausiai verta daugiau investuoti į naujesnį arba geresnės būklės automobilį. Tad vien automobilio amžius ar jo kaina neturėtų nulemti pasirinkimo“, – pažymi P. Valiukėnas.

Susiję straipsniai