Sužinokite, kuris „Aurum 1006 km lenktynių“ dalyvis prieš startą nebeskuta barzdos, o kuriam būtina

Artėjant didžiausiam lenktynių festivaliui Rytų Europoje „Aurum 1006 km lenktynėms“, „Circle K milesPlus Racing Team“ komandos lenktynininkai – Oskaras Brazaitis, Julius Adomavičius, Eimantas Navikauskas, Ignas Gelžinis ir Ralfas Aronas – atvirauja apie ypatingą reikšmę turinčius talismanus ir ritualus prieš sėdant į automobilį.

O. Brazaitis prisipažįsta, kad jo talismanas yra žmona. Prieš varžybas jis įprastai apsikerpa praktiškai plikai, kad jautųsi lengvesnis, o prieš startą lenktynininkas mėgsta būti ramybėje.

„Jei turiu kelių valandų pertrauką tarp važiavimų, visada grįžtu į viešbutį, atsigulu į lovą ir ramiai stebiu varžybas per televizorių, nes vietoje man per daug triukšmo, kas vargina ir atima daug jėgų. Atsigauti po varžybų man užtrunka kelias dienas – dar kurį laiką mėgaujuosi geru po varžybų aplankančiu jausmu“, – pasakoja jis.

Pasak O. Brazaičio, prieš varžybas aplanko sportinis jaudulys, bet įsėdus į automobilį nerimą pakeičia adrenalinas.

Vyro teigimu, tuomet visos ir neigiamos emocijos išnyksta, o jis jaučiasi kupinas energijos.

„Automobiliai yra paruošti pagal visus saugumo reikalavimus – nuo saugos diržų iki saugos lankų ir specialių drabužių. Saugos diržai stipriai suvaržo judesius ir geriau apsaugo avarijos metu, lankai apsaugo vairuotoją nuo suspaudimo automobilyje, o drabužiai yra nedegūs“, – dalijasi „Circle K milesPlus Racing Team“ komandos narys.

Meditacija prieš sėdant už vairo

J. Adomavičius tikina, kad jo talismanas yra šalmas su nupieštais inicialais, o ritualas – pasivaikščiojimas per trasą prieš lenktynes.

„Daug laiko atsigauti po lenktynių man nereikia – kitą dieną po varžybų jau galiu važiuoti, jeigu tik reikia. Tačiau būna lenktynių, kurios trunka ir 24 val. Šeima ir draugai yra patenkinti tuo, ką aš veikiu. Ir aš pats nerimo nelabai jaučiu – tai yra daugiau mano hobis, o dėl hobio nerimauti nėra ko. Kaip bebūtų, kiekvienas startas yra savotiškas jaudulys, kuris man labai patinka“, – aiškina lenktynininkas.

Eimantas Navikauskas teigia neturintis talismano, tačiau jo ritualas – likus savaitei iki lenktynių, atsiriboti nuo visų pašalinių darbų ir rūpesčių bei galvoti tik apie tai, kas susiję su lenktynėmis.

„Likus 30 min. iki važiavimo, jau būnu visiškai pasiruošęs. Kadangi prieš startą kamuoja išties nemažas jaudulys, pagrindinė užduotis yra nusiraminti. Mano meditacija atrodo taip: patogiai įsitaisau ant sėdmaišio, užsimerkiu ir ramybės būsenoje išbūnu apie 15-20 min. Atsigavimo laikotarpis po lenktynių priklauso nuo jų eigos ir rezultato. Jei rezultatas buvo teigiamas, psichologinio atsigavimo nereikia, nes lieka tik pačios geriausios emocijos ir degu noru toliau lenktyniauti nejausdamas jokio fizinio nuovargio. Visiškai priešingai yra, jei lenktynės nenusiseka. Tada jaučiuosi morališkai išsekęs ir net susimąstau, ar tikrai noriu tai tęsti“, – atvirauja jis.

Po lenktynių E. Navikauskas dažnai bent kelioms dienoms kažkur išvyksta ar renkasi buvimą ramesnėje aplinkoje tik su savo artimaisiais – iškart grįžti į darbų šurmulį jam pernelyg sudėtinga, nes reikia laiko emocijoms atslūgti.

Neleidžia kirpti plaukų ir skusti barzdos

Kitas „Circle K milesPlus Racing Team“ komandos narys Ignas Gelžinis visada automobilyje pasideda kažką asmeniško, pavyzdžiui, priklijuoja kokį lipduką, o kai turėjo draugę – pasikabindavo jos dovanotą meškiuką.

„Atvykus į lenktynes, niekada neleidžiu sau kirpti plaukų ir nagų, skusti barzdos. Visada juokaudamas sakau, kad tokiu būdu ištrinami visi parametrai, kuriuos vėliau reikės nustatyti iš naujo“, – juokauja jis.

Anot I. Gelžinio, atsistatymas po lenktynių priklauso nuo to, kokios jos buvo: jei buvo karštos ar alinančios – reikia daugiau laiko, jei buvo lengvesnės su mažiau netikėtumų ir stresinių situacijų – galima ir greičiau.

„Jei lenktynių dieną viskas ėjosi kaip iš pypkės – dar tą pačią dieną galiu jaustis puikiai. Jeigu buvo karšta, daug prakaitavau – nuovargis gali jaustis ir kitą, ir dar kitą dieną. Dėl saugumo lenktyniaudamas nesikremtu, yra kur kas pavojingesnių sporto rūšių. Be to, didžioji dalis mano artimųjų yra susitaikę su šiuo mano pasirinkimu“, – komentuoja pašnekovas.

Penktasis ir paskutinysis komandos lenktynininkas Ralfas Aronas talismano neturi, tačiau jam labai svarbus kruopštus pasiruošimas, kuris suteikia pasitikėjimo savo jėgomis – tada jis žino, kad yra padaręs viską, ką galėjo dėl geriausio rezultato.

„Vienintelis mano ritualas – prieš įlipdamas į automobilį padarau 10 atsispaudimų, o jei to nepakanka, išgeriu kavos. Vairuodamas dėl saugumo nesijaudinu – adrenalinas padeda susikoncentruoti į pergalę, tuo metu dingsta nervingumas ir visi kiti rūpesčiai išgaruoja. Labiau nervinuosi, kai stebiu lenktyniaujantį savo brolį Paulą“, – prisipažįsta R. Aronas.

Susiję straipsniai