Technologijos ar mechanika: kas šiuolaikiniuose automobiliuose svarbiau?

Dabartiniame amžiuje mechaninės inovacijos automobilių pramonėje matomos gerokai rečiau nei praėjusiame šimtmetyje, jas į paraštes nustūmė milžiniškas technologinis proveržis. Gerai tiems vairuotojams, kurie gali turėti viską, o jei riboja biudžetas, reikia dėliotis prioritetus. Vis dėlto negi mechaniniai automobilių komponentai tapo nebesvarbūs?

Technologijos paėmė viršų

Ne veltui dauguma vadinamųjų benzingalvių yra gimę ir augę dar praėjusiame amžiuje, nes tai buvo iš tiesų įdomus laikmetis: gamintojai kūrė naujo tipo variklius, jų komponentus, atsirado visų varančiųjų ratų sistemos ir pan. Viskas, ką dabar laikome įprastais kasdienio automobilio elementais, praeitame amžiuje atrodė tarsi didžiausios inovacijos.

Dabar, žiūrint iš mechaninės pusės, automobiliai didžiąja dalimi vienodi, visos naujovės apsiriboja technologiniais produktais: dideliais ekranais, dirbtinio intelekto įskiepiais, išplėstinėmis vairuotojo pagalbos sistemomis.

„Premium“ segmente yra daugiau komfortą ir vairavimo malonumą užtikrinančių mechaninių elementų, juos papildo tos pačios technologijos, tačiau ekonominėje ir vidutinėje klasėje tenka rinktis.

Didžiuma gamintojų eina technologijų kryptimi: siūlo gana paprastus mechaninius komponentus, mažus variklius, tačiau koncentruojasi į didelius ekranus, junglumą. Gamintojų, kurie vis dar didelį dėmesį skirtų mechaninei pažangai, – mažuma, čia galima išskirti japonų įmonę „Suzuki“, kuri į visą savo modelių gamą, net ir pačius mažiausius modelius, montuoja visų varančiųjų ratų pavarą, ar į visus savo krosoverius tokią pat pavarą montuojančią „Subaru“.

Pavyzdžiui, žiūrėdami į populiarų kompaktiškų krosoverių segmentą, tokios pavaros nerasime nei „Volkswagen T-Cross“, nei „Ford Puma“, nei „Renault Captur“ modeliuose, o, pavyzdžiui, „Suzuki“ ją montuoja net miesto mažylyje „Swift“. Šį hečbeką galima įsigyti už gerokai mažesnę kainą – 21 tūkst. eurų.

Tiesą sakant, daugumą B segmento krosoverių pagal kainą galima lyginti su didesniu „Suzuki“ C segmento „Vitara“ modeliu, kuris turi gausią įrangą, hibridinį variklį, automatinę pavarų dėžę ir visus varančiuosius ratus, bet taip pat nekainuoja nė 30 tūkst. eurų.

Automobilius dažniau perka vartotojai, o ne vairuotojai

Bet visgi, kas šiandien svarbiau: didelis ekranas, plati pagalbinių vairavimo sistemų gama ar patikimi mechaniniai komponentai?

„Kiekvieno pirkėjo lūkesčiai yra skirtingi. Vienam gali būti visiškai neįdomu, koks automobilio variklis, kokie ratai varomi, nes jis – ne vairuotojas, o paprastas eilinis automobilio vartotojas, jį jaudina tik šiuolaikinės tendencijos. Svarbiausia, kad būtų galima prisijungti telefoną.

Kitiems rūpi automobilio techniniai parametrai ir galimybės, tad rinkdamasis sau mašiną jis eis į kompromisą, spjaus į didelį ekraną ir ims tą modelį, kuris turi visus varančiuosius ratus, nes jam reikia važiuoti per miškelį, kur joks ekranas neišgelbės“, – du vairuotojų tipus išskiria televizijos laidos „Autopilotas“ vedėjas Vytenis Kudarauskas.

Žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius taip pat išskiria du tuos pačius pirkėjų tipus, tačiau iš patirties sako, kad automobilių vartotojų yra daugiau.

„Man asmeniškai ekranai nedaro jokio įspūdžio, o pypsintys pagalbininkai gal net labiau nervuoja. Kai kurios technologijos, kaip antai kruizo kontrolė ar statymo davikliai, iš tiesų padeda gyventi, o kitos erzina.

Tačiau didesnei daliai žmonių ekranai daro didesnį įspūdį nei mechanika ir nesvarbu, reikia visų funkcijų ar ne, jie renkasi technologijas. Tenka pasikalbėti su mersedesų pirkėjais: jie pripažįsta, kad keleivio ekranas nėra reikalingas, bet jie jo nori ir nieko čia nepadarysi“, – tikina ekspertas.

„Plikų“ automobilių rinkoje nebeliko

Žinoma, dideli ekranai ir pažangios technologijos leidžia parduoti daugiau automobilių, tad didieji gamintojai būtent į tai ir orientuojasi. Tiesa, dėl pažangos dabar technologijos yra pigios, todėl nereikia nuvertinti jokių gamintojų. Ar BMW, ar „Opel“, ar „Toyota“, ar „Suzuki“ – visi jie net į mažiausius ir pigiausius automobilius montuoja adaptyviąsias kruizo kontroles ir kelio ženklų atpažinimo sistemas, ekranus, kuriuose „Android Auto“ ar „Apple CarPlay“ naudojantys įrenginiai prijungiami belaidžiu būdu.

Dauguma modernių saugumo technologijų Europos Sąjungos įpareigojimu yra privalomos visuose naujuose automobiliuose, o kitos diegiamos dėl konkurencinės aplinkos: šiuolaikinis vairuotojas nekreips dėmesio į automobilį, kuriame nėra galimybės prijungti telefoną. Ekspertai sako, kad gana gausia technologijų baze ir išties reikalingu komfortu pasižymi visi dabar parduodami automobiliai, skiriasi tik jų pateikimas. Vieni investuoja į platesnius ekranus, didesnes junglumo galimybes, kiti – į mechaniką. O ką rinktis – priklauso nuo paties pirkėjo.

„Ne visiems ir ne visuomet tų visų varančiųjų ratų reikia. Man, pavyzdžiui, nėra būtinybės vairuoti tokį automobilį, bet dažniausiai tai padeda. Aišku, jeigu vairuotojas nusprendžia su viena varančiąja ašimi važiuoti ten, kur visų varančiųjų ratų iš tiesų reikia, čia jau jo, o ne automobilio problema“, – paaiškina V. Milius.

Populiarumą lemia ir sąlygos

Vakarų Europoje populiariausi yra vokiški ir prancūziški automobiliai, tik retas ekonominės klasės modelis turi visus varančiuosius ratus, nes jų geruose keliuose beveik nereikia.

Pavyzdžiui, tokie gamintojai kaip „Subaru“, garsūs nuolatine visų varančiųjų ratų pavara, Vakarų Europoje beveik nežinomi, tačiau Šiaurės Europoje ir Baltijos šalyse yra populiarūs, nes oro sąlygos ir atšiaurios žiemos reikalauja ne butaforinio, o iš tiesų didesnio pravažumo. O štai keturiais ratais varomi „Suzuki“ modeliai populiarūs Alpių kalnuose. Tad tai, kas svarbu vairuotojams, atspindi ir geografinė padėtis, o Lietuvoje ji lemia ir prastesnės būklės kelius.

„Jeigu važinėjama užmiestyje, kur žiemą kiek sudėtingiau vairuoti, vertėtų nusistatyti prioritetus ir nuspręsti, ar tikrai reikia ekranų? Manau, visi varantieji ratai gali būti svarbiau. Taip pat yra skirtumas, kaip planuoji naudoti automobilį: ar būsi vartotojas, kuris po 3–5 metų jį perleis į kitas rankas, ar ketini juo naudotis ilgiau? Be to, reikėtų atkreipti dėmesį ir į mechaninius komponentus, jų patikimumą, nes tai bus svarbu ilgą laiką, o technologijos greitai pasens“, – sako V. Kudarauskas.

Susiję straipsniai