Tik vairuoti lenktynininkui neužtenka: dykumoje tenka atlikti daugiau pareigų

Lenktynininko profesija gali skambėt labai jaudinančiai – užtenka sėsti į automobilį ar ant motociklo ir vairuoti, nesirūpinant niekuo kitu, tačiau taip yra nebent Formulėje 1 ar kitose aukšto lygio žiedinėse lenktynėse, kuriose didelės mechanikų komandos visada laukia už kampo. Ralio reido lenktynėse, tokiose kaip Dakaro ralis ar „Abu Dhabi Desert Challenge“, kuriame jau ne už ilgo startuos „CFMOTO Thunder Racing Team“ sportininkai, būti vien greitu vairuotoju toli gražu negana.

Ralio reido lenktynių discipliną lyginant su žiedinėmis lenktynėmis išryškėja daug skirtumų – čia lenktyniaujantys motociklais ar keturračiais, kartu su vairavimu, turi gebėti suprasti tai, kas nurodyta kelio knygoje, tačiau kartais kur kas didesniu iššūkiu tampa situacijos, kai tenka būti savo lenktyninės technikos mechaniku.

„Išvažiavę į greičio ruožą mes ten liekame vieni su savo technika, todėl turime būti pasiruošę bet kokiai situacijai, bet kokiam galimam gedimui.

Prie keturračio visada prisitvirtinę vežamės kai kurias atsargines dalis bei pagrindinius įrankius, kurių gali prireikti tas dalis keičiant“, – pasakoja lenktynininkas Antanas Kanopkinas ir sako, kad tai, kokių dalių reikia pasiimti išaiškėjo per daug nuvažiuotų sportinių kilometrų, mat per didelis jų kiekis prideda papildomų kilogramų, kurie apsunkina važiavimą ir gali pabloginti rezultatą.

Sportininkas juokauja, kad dalyvaujant tokio tipo lenktynėse bent puse etato turi būti mechaniku, nes nors komandos bazėje ir yra profesionalių mechanikų komanda, kuri kiekvieną vakarą atlieka technikos apžiūrą ir reikalingus remontus, sportininkams jau ne kartą teko dykumoje ar kalnuose spręsti elektros problemas ar kitus techninius galvosūkius.

„Techniką, kuria lenktyniaujame, pažįstame labai gerai – mums žinomas kiekvienas varžtas, puikiai žinome kiekvieno techninio mazgo paskirtį bei veikimo principą. Tai būtina pirmiausia tam, kad įvykus gedimui trasoje gebėtume jį greitai išspręsti, o taip pat ir gebėtume papasakoti apie jį mechanikams telefonu. Skambučio gali prireikti, jeigu gedimas toks, kad reikia ieškoti nestandartinių jo sprendimo būdų“, – lenktynių techninėmis subtilybėmis dalinasi Adomas Gančierius.

Abu sportininkai sako, kad su technika geriau susidraugauti bei ją pažinti padeda tai, jog tarpuose tarp lenktynių jie daug laiko praleidžia ieškodami sprendimų kaip patobulinti vieną ar kitą jos dalį.

A.Kanopkinas sako, jog kiekvienos lenktynės yra tuo pačiu ir duomenų rinkimas tam, jog keturračiai į kitą startą atvažiuotų dar geriau paruošti įveikti iššūkius: „Visi nuvažiuoti sportiniai kilometrai tuo pačiu yra skirti ir, skambiai tariant, tyrimams bei vystymui. Lenktynių metu technika patiria labai dideles apkrovas, tad pirmiausiai pasimato jos silpnosios vietos.

Taip, dėka daug nuvažiuotų kilometrų, ilgo analizavimo ir ieškojimo, kaip galima padaryti geriau, keturračiai įgauna vis naujų techninių sprendimų, kuriuos patys galų gale ir sumontuojame. Žinoma, jei iš esmės nesuprastume to, kaip veikia technika, negalėtume įvertinti ir silpnųjų vietų ar iškilusių gedimų. Tai lyg nesibaigiantis ratas.“

Kaip pavyzdį sportininkas pateikia situaciją su diržais, kurie, dėl didelių apkrovų bei aukštos temperatūros yra linkę trūkti ir nors keitimas nėra itin sudėtingas procesas, jis gali kainuoti labai brangias minutes: „Svarbu pasirinkti ir tinkamas dalis. Po diržo keitimo prieš kelis metus pakeitėme ir jų tiekėją ir panašu, kad pataikėme. Jau trečius metus naudojame „Gates“ firmos produkciją ir ji dar nė karto nepavedė, nors atsarginį diržą vežamės visada.“

Artimiausias startas „CFMOTO Thunder Racing Team“ sportininkų laukia jau vasario gale Abu Dabyje – ten vyks „Abu Dhabi Desert Challenge“. Šios lenktynės yra antrasis pasaulio ralio reido čempionato etapas, kur komandai teks varžytis su pačiais stipriausias sportininkais iš visos planetos. A. Kanopkinas ir A. Gančierius sako, kad laukia starto ir yra nusiteikę konkurencingai kovai.

Susiję straipsniai