„Toyota“ pristatė vandeniliu varomą „Corolla Cross Hydrogen“ koncepcinį modelį

Koncerno „Toyota“ vertinimu, siekiant nulinės taršos kol kas dar per anksti susitelkti ties vienu galimu sprendimu. Gamintojas greta elektromobilių baterijų taip pat tobulina ir vandenilio degalų elementus bei vandeniliu varomus vidaus degimo variklius.

Eliminuoti anglies junginių taršą „Toyota“ siekia vienu metu plėtodama keletą skirtingų technologijų, kurios leistų patenkinti pačius įvairiausius poreikius. Tam ruošiami ne tik baterijose sukaupta energija varomi elektromobiliai, bet ir modeliai su vandenilio degalų elementais, taip pat įsikraunantys ir iš tinklo įkraunamieji hibridai.

Siekiant į gatves išleisti dar daugiau neteršiančių automobilių, galima pasitelkti dar vieną priemonę – vandeniliu varomus vidaus degimo variklius.

Pirmasis koncepcinis modelis

Su „Rookie Racing“ komanda bendradarbiaujanti „Toyota“ šiais metais dalyvavo visose „Super Taikyu“ serijos ištvermės lenktynėse. Jose buvo naudojamas vandeniliu varomas „GR Corolla H2“ modelis.

Kiekvienose lenktynėse šį automobilį vairavo pats koncerno „Toyota“ prezidentas Akio Toyoda. „Morizo“ pseudonimą lenktynėms pasirinkęs įmonės vadovas pats prisidėjo prie šios technologijos tobulinimo.

Vandeniliu varomas „Toyota“ automobilis su vidaus degimo varikliu buvo testuojamas ir bendrojo naudojimo keliuose Europoje. Pasaulio ralio čempionato (WRC) žiūrovai galėjo patys stebėti parodomąjį „GR Yaris H2“ važiavimą Ipre, Belgijoje, vykusiame etape.

Daug patirties tobulindami šią technologiją įgiję „Toyota“ inžinieriai nusprendė, kad atėjo laikas parengti ir pirmąjį ne lenktynėms skirtą prototipą. Taip atsirado pirmasis koncepcinis modelis – „Corolla Cross H2“.

Šiame automobilyje sumontuotas iš „GR Corolla“ modelio paskolintas 1,6 litro trijų cilindrų turbininis variklis ir lenktynėse ištobulinta aukšto slėgio vandenilio įpurškimo sistema. Panaudojus vandenilio kuro elementais varomo „Mirai“ modelio konstrukcijos privalumus, taip pat buvo pritaikytas vandenilio bakas.

Taip „Toyota“ inžinieriams pavyko sukurti penkis keleivius ir jų bagažą galintį vežti „Corolla Cross H2“ prototipą. Dabar atliekami bandymai realiomis sąlygomis ir tuo pat metu automobilis tobulinamas skaitmeninėje erdvėje. Greitai šiaurinėje Japonijos dalyje bus pradėti testai žiemos sąlygomis.

Didžiulis vandenilio technologijos privalumas yra galimybė panaudoti jau turimus vidaus degimo variklius. Taip pat svarbūs pranašumai yra greitas bako užpildymas bei pastebimai mažesnis ličio ir nikelio poreikis. Atsižvelgiant į ribotą pastarųjų medžiagų tiekimą, tai yra labai svarbus veiksnys.

Pritaikius šiuo metu naudojamas technologijas ir papildomai investavus į tolesnį tobulinimą, vandeniliu varomi varikliai gali greitai paplisti kaip paprastesnė anglies junginių taršos mažinimo priemonė. Japonijos gamintoja skelbia, kad šiuo metu yra atlikusi apie 40 proc. darbo, siekdama komercializuoti tokius modelius kaip „Corolla Cross H2“.

Kol kas dar per anksti pasakyti, ar ši technologija pasieks tokį lygį, kad galėtų būti taikoma ir bendrojo naudojimo keliams skirtuose automobiliuose. Kita vertus, galimybė ją taikyti automobilių sporte jau yra neginčijama.

Lenktynėse tobulinama technologija

Technologijos tobulinimą pastebimai paspartino nuolatinis dalyvavimas automobilių lenktynėse, mat jose sportiniams modeliams bei jų agregatams tenka atlaikyti didžiulį krūvį. Pavyzdžiui, per vieną „Super Taikyu“ serijos sezoną „Toyota“ inžinieriams pavyko 24 proc. padidinti vandeniliu varomo variklio galią ir dar 33 proc. – jo išvystomą sukimo momentą. Dėl šio proveržio tokia jėgainė savo dinaminėmis charakteristikomis jau nebeatsiliko nuo įprasto benzininio variklio.

Kiti patobulinimai taip pat leido maždaug 30 proc. padidinti nuvažiuojamą atstumą, o bako pripildymo trukmė sumažėjo nuo penkių iki vienos su puse minutės. Greta technologijų plėtros „Toyota“ taip pat siekia glaudesnio bendradarbiavimo su suinteresuotomis vandenilio gavybos ir logistikos bendrovėmis.

Automobilių sportas yra pirmoji bandymų laboratorija, o tolimesnės sąsajos apima gerokai daugiau nei vien tik transporto industriją. Tai leis ateityje lengviau sukurti aplinką be anglies junginių taršos.

Susiję straipsniai