Vilkikų variklių „čipavimo“ pliusai ir minusai

Transporto priemonių kompiuterių programuotojai darbo turi ne tik su lengvaisiais automobiliais, bet ir sunkvežimiais. Šių „čipavimas“ taip pat yra neretas reiškinys ir nenaujų vilkikų parką valdančios įmonės tuo naudojasi.

„Čipavimo“ nauda sunkvežimiams analogiška, kaip ir lengviesiems automobiliams. Šie turi didelio darbinio tūrio dyzelinius variklius su turbokompresoriais, tad perprogramuojant šių kompiuterius, galima kiek padidinti variklio pajėgumą arba sumažinti degalų sąnaudas. To kaina, žinoma, gerokai didesnė nei lengvųjų automobilių: be 600 eurų sunkvežimio „nepačipuosi“, o kai kuriais atvejais teks atseikėti ir dvigubai didesnę sumą.

Sunkvežimių, kaip ir lengvųjų automobilių gamintojai, siūlo vienodo darbinio tūrio, tačiau skirtingo galingumo variklius. Pastaruosius programuojant, rizikos gerokai daugiau. Visų pirma, jeigu programavimas atliekamas apynaujam sunkvežimiui, jis netenka gamintojo suteikiamos garantijos.

Be to, sunkvežimiui itin svarbu ne tik galia ir degalų sąnaudos, bet ir sūkių diapazonas, kuriame ta galia pasiekiama. Taip pat – koks tuo metu būna sukimo momentas.

Variklių darbinis tūris siekia keliolika litrų, o cilindrų skaičius – aštuonis ar daugiau. Dėl šių priežasčių sunkiasvorių transporto priemonių „čipavimas“ yra gerokai sudėtingesnis nei lengvųjų automobilių ir tuo užsiima mažiau programuotojų.

Nepaisant šių darbų, svarbu yra išlaikyti balansą ir nepadarysi sunkvežimio nelegaliu – per daug teršiančiu aplinką.

Tačiau programuotojams darbo netrūksta. Kaip teigia populiariausių dirbtuvių atstovai, sunkvežimių savininkai ar įmonės, valdančios didelį transporto parką, dažniausiai kreipiasi dėl degalų sąnaudų sumažinimo. Jas įmanoma apkarpyti keliais procentais praktiškai neaukojant variklio galios, o tai šimtus tūkstančių kilometrų įveikiančiai transporto priemonei reiškia sutaupytus tūkstančius eurų.

Kartais prireikia ir didesnės galios, ypač kalnuotose vietovėse keliaujantiems sunkvežimiams. Skaičiuojama, kad vienai vilkiko tonai tempti reikia maždaug 10 AG, o dar 1 AG paliekama rezervui. Vilkiko svoris su kroviniu paprastai siekia 40 tonų, tad sunkvežimiai paprastai turi 450-500 AG išvystančius variklius. Kita vertus, kalnuotose vietovėse didžiulę įtaką turi ir pavarų dėžė: esant netinkamiems jos perdavimams, net ir pats galingiausias variklis neleis vilkiko vairuotojui jaustis komfortiškai.

O kaip gi atliekamas pats „čipavimas“? Programuotojai teigia, kad siekiant didesnės galios ar mažesnių degalų sąnaudų, keičiamas turbinos darbas, degalų įpurškimo kampas, slėgis bei kiekis, koreguojami ribotuvai. Žinoma, keičiamas ir paties variklio valdymo programos darbas. Šie parametrai kiekvienam sunkvežimiui turėtų būti nustatomas individualiai – viena universali ir visiems tinkama programa neegzistuoja.

Susiję straipsniai