Žalingi įpročiai ir greitis Dakaro trasose – pasirodo, tai labai susiję

Lenktyniniai bolidai kuriami taip, kad būtų kuo lengvesni – taip jie gali greičiau įsibėgėti, o techniniai mazgai patiria mažesnes apkrovas. Techniniuose lenktynių reglamentuose dažnai net nurodytas minimalus galimas automobilio, motociklo ar keturračio svoris, kad būtų suvienodinta konkurencija. Tiesa, jeigu automobilyje, sveriančiame per pusantros tonos, vairuotojo svoris sudaro mažą procentinę dalį, tai keturračių sporte šis rodmuo gali turėti labai didelę įtaką rezultatui.

„CFMOTO Thunder Racing Team“ pilotas Antanas Kanopkinas pasakoja, kad ruošiantis savo pirmajam Dakarui jis intensyviai sportavo ir tuo pačiu siekė priaugti svorio: „Tai yra ilgas maratonas ir mano požiūriu reikėjo priaugti svorio tam, kad kūnas turėtų iš kur paimti energijos. Dakaro starte svėriau 90 kilogramų.“

Kadangi Dakaro keturračių įskaitoje A. Kanopkinas važiavo didžiausiu keturračiu, jis iš anksto žinojo, jog tiesiosiose savo greičiu neprilygs sportiniams, dviem ratais varomiems modeliams. Viskas pasikeitė vėliau Portugalijoje vykusiose varžybose, kuriose jis startavo kartu su savo komandos draugu Gaetanu Martinezu.

„Skirtumas tarp mūsų, važiuojančių vienodais keturračiais, tiesiosiose buvo milžiniškas – beveik iki 8 km/val. Pradėjome ieškoti sprendimų ir pastebėjome, kad ne tik tai: mano keturračio šakės tarnauja trumpiau, stabdymas kitoks. Gaetanas svėrė mažiau nei 60 kilogramų, o aš buvau tik šiek tiek numetęs po Dakaro“, – kalbėjo A. Kanopkinas ir sakė, kad tuomet nutarė mesti svorį.

Iki šiol, nuosekliai siekiant savo tikslo jam pavyko atsikratyti penkiolikos kilogramų. Dėl to, pasakoja sportininkas, jam per dieną reikia mažiau kalorijų, o ištvermė dar daugiau išaugo. Važiuojant keturračiu tai taip pat jaučiasi – padidėjo maksimalus greitis, o komponentams tenkanti apkrova sumažėjo, taigi išaugo patikimumas trasose.

Didžiausi iššūkiai metant svorį

Sportininkas neslepia, kad didžiausi iššūkiai metant svorį buvo kai kurių savo įpročių atsisakymas: „Žalingiausias mano įprotis buvo užkandžiavimas vakarais, ko reikėjo visiškai atsisakyti. Žinoma, radau visokių alternatyvų – pradėjau bėgioti, o tai įnešė tam tikro žavesio į kasdienybę.“

Kartu su šiuo tikslu pasikeitė ir A. Kanopkino gyvenimo būdas. Kuriam laikui visiškai atsisakė alkoholio, o dabar, sako, kartais leidžia sau bokalą alaus ar taurę vyno: „Šventuoju tikrai negaliu savęs vadinti, bet labai stipriai save prisižiūriu. Šiuo metu bandau išlaikyti savo svorį ties 75 kilogramų riba, bet, galbūt, prieš artėjantį startą bandysiu pasiekti ir 70 kg.“

Nors artėjančiame Dakaro ralyje keturračių įskaita panaikinta, A. Kanopkinas užsimena, jog tai tikrai nereiškia, kad jų komandos nebus galima išvysti šiame renginyje.

Susiję straipsniai