Nerijus Paketūras Autoasas.lt apžvalga

Pirmasis BMW M3 buvo sukurtas siekiant homologacijos garsiausiose to meto DTM (Deutsche Tourenwagen Meisterschaft) žiedinėse varžybose. Tam reikėjo pagaminti 5000 automobilių. Tačiau ne vien dėl šio tikslo buvo sukurtas mažiausias ir pigiausias iš visų to meto M serijos automobilių. BMW kompanija norėjo pasiekti platesnę sportinių automobilių mėgėjų publiką ir žinoma “pastatyti” į vietą konkurentus iš Mercedes bei Ford kompanijų, kurie gamino puikias sportinių automobilių versijas - Mercedes-Benz 190E Cosworth ir Ford Sierra Cosworth. Ir BMW kompanijai tai padaryti pavyko. BMW M3 E30 pasirodė esantis beveik tobulas sportinis automobilis – nedidukas, idealiai valdomas, puikiai jaučiamas, beveik tobulai subalansuotas (48/52 svorio pasiskirstymas), dinamiškas, mėgstantis aukštus sūkius ir dar kartą – nepaprastai gerai valdomas. Tai tikras vairuotojo automobilis, be jokių pagalbinių elektroninių sistemų, komfortų, turbinų ar kitų įmantrių dalykų. Tiesiog keturi ratai, puikus balansas ir sportinis variklis.

Kėbulas ir varikliai
Vizualiai M3 nedaug kuom skiriasi nuo įprasto E30, visgi jo aerodinamika buvo gerokai patobulinta. Pakeistas galinis stiklas, bagažinės dangtis pagamintas iš lengvo stiklo audiniu armuoto plastiko ir pakeltas maždaug 40 mm, kad oro srautas geriau prispaustų galinę automobilio dalį bei kad automobilis turėtų geresnį išilginį stabilumą reikalingą važiuojant dideliu greičiu. Priekinis stiklas pas M3 nebuvo įdėtas į gumos apvalkalą, o tiesiog įklijuotas, dėl to M3 E30 pasiekė santykinai mažą pasipriešinimo koeficientą Cd = 0,33, skirtingai nei standartinis E30 turintis tikrai nekokį oro pasipriešinimo koeficientą Cd = 0,38. BMW E30 M3 turėjo keturių cilindrų 2.3 L DOHC variklį kodiniu pavadinimu „S14“. Tai buvo aukštus sūkius mėgstantis variklis, kurio raudona sūkių riba prasideda ties 7250 aps./min. Be katalizatoriaus šio variklio galia siekė 147 kW (200 AG) ir 240 Nm, o didžiausias greitis siekė 235 km/h. Galingiausia “Sport Evolution” versija turėjo irgi keturių cilindrų tik didesnį 2.5 L 16 V DOHC variklį, kurio galia siekė 238 AG, didžiausias greitis 248 km/h, iki 100 km/h per 6.5 sekundės. Sportinė M3 versija 1988 metais turėjo 2,3 L variklį, kurio galia siekė 221 kW (300 AG) galia. 1990 metais norint padidinti konkurencingumą DTM versija gavo naują aerodinamikos paketą, didesnes ratų arkas, didesnius ratus, stabdžius ir didesnį 2,5 L variklį, kurio galia padidėjo iki 279 kW (379 AG) – didžiulė galia kaip tokio dydžio ir svorio automobiliui.

Sėkmė autosporto varžybose
BMW E30 M3 varžėsi įvairiausiose automobilių lenktynėse, o žiedinėse pasirodė ypatingai gerai. M3 penkis kartus laimėjo „24 Hours Nürburgring“ lenkynes (1989, 1990, 1991, 1992 ir 1994 metais), „Spa 24 Hours“ lenktynes keturis kartus (1987, 1988, 1990 ir 1992 metais) kur dažnai varžėsi su galingesniais didesnį darbinį tūrį arba turbinas turinčiais automobiliais. M3 dominavo ir kitose lenktynių serijose tokiose kaip „World Touring Car Championship“, „British Touring Car Championship“, „Italian Touring Car Championship“, „French Touring Car Championship“ ir „Australian Touring Car Championship“. Visur automobilis skynė pergales. Pats DTM čempionatas šiai dienai BMW E30 M3 modelį laiko geriausiu visų laikų savo serijos sportiniu automobiliu. M3 taip pat varžėsi kaip ralio automobilis – kartu su „Prodrive“ komanda paruošti BMW M3 varžėsi kelių šalių čempionatuose bei kai kuriuose WRC ralio čempionato etapuose 1987–1989 metais. Paskutinės M3 ralio versijos turėjo 221 kW (300 AG) galią ir nors M3 nebuvo labai konkurencingas palyginus su keturiais ratais varomais automobiliais, tačiau ant asfalto dangos buvo labai efektyvus sportinis automobilis. Didžiausia ralio sėkmė buvo pergalė „Tour de Corse“ varžybose 1987 metais.