Išaugusioms degalų kainoms pabaigos dar nemato: problemos turėtų persikelti į kitus metus

Užsitęsę geopolitiniai konfliktai ir naftos rinkos nestabilumas skatina ieškoti būdų mažinti Lietuvos priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro. Stipriai pabrangus degalams viena svarbiausių ilgalaikių priemonių, galinčių sumažinti degalų vartojimą ir šalies pažeidžiamumą, įvardijama transporto elektrifikacija. Vis dėlto ji užtruks, o konfliktų pabaigos ekspertai greitu metu nesitiki.

Neapibrėžtumas plečiasi

Kone labiausiai naftos kainą išauginęs konfliktas – karas Irane. Nors logistikai svarbus Hormūzo sąsiauris nėra visiškai uždarytas, saugumo problemos išplito į platesnį regioną ir kelia reikšmingą riziką pasauliniams energijos tiekimo srautams.

Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, Jemeno hučių atakos prieš Saudo Arabijos infrastruktūrą taip pat trikdo naftos transportavimą ir didina neapibrėžtumą rinkoje – praėjusį mėnesį smarkiai pažeistas vamzdynas, kurio pajėgumas siekia apie 4–5 mln.

barelių per dieną, o šie tiekimo maršrutai svarbūs Europos rinkai, įskaitant Lietuvą.

„Turbūt matysime daug aktyvesnius karinius veiksmus po vidurio kadencijos rinkimų JAV. Kariauti yra labai nepopuliaru, todėl Donaldas Trumpas nesiima aktyvių veiksmų dabar, kai liko nedaug laiko iki rinkimų. Tačiau paskui bus daugiau erdvės bandyti aktyviau išspręsti problemą, todėl iš karto kyla ir rizikos – papildomi kariniai veiksmai gali dar labiau suvaržyti srautą, pažeisti infrastruktūrą“, – „Transporto inovacijų forume“ kalbėjo ekonomistas.

Energijos kainas didina ir brangstantis žaliavų transportavimas. Didieji naftos tanklaiviai vengia įplaukti į Persijos įlankos uostus ir laukia mažesnių laivų, kurie galėtų atgabenti naftą į saugesnes pakrovimo vietas.

„Jie užtrunka daug ilgiau, o jų pasiūla ribota. Didžiųjų tanklaivių kainos indeksas, parodantis kiek juos kainuoja išsinuomoti, pakilo maždaug šešis kartus, palyginti su praėjusiais metais. Tai taip pat prisideda prie galutinės degalų kainos“, – pažymi N. Mačiulis.

Konfliktų pabaigos greitai nesitiki

Pasak politologo, Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) direktoriaus Lino Kojalos, tikimybė, kad konfliktas Irane greitai baigsis – nedidelė, nepaisant nuolatinių D. Trumpo kalbų, kad karas jau neva laimėtas.

„Veikiausiai realiausias scenarijus, kad karas toliau tęsis, JAV darys spaudimą Iranui, norės, kad pasikeistų režimas, galbūt tokiu būdu būtų tikimasi išeiti iš karo. Tokią tendenciją matome per pastaruosius mėnesius ir, matyt, taip bus ir ateityje“, – teigia L. Kojala.

Vis dėlto platesnio masto regioninė eskalacija, galinti dar labiau sutrikdyti naftos rinką, jo nuomone, mažai tikėtina. Nepaisant to, problemos naftos rinkoje turėtų tęstis dar bent iki kitų metų pirmojo pusmečio.

Greitos pabaigos nematyti ir Rusijos kare prieš Ukrainą. Nors tarptautinė bendruomenė ir toliau tikisi, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ryšis pradėti tikras derybas, Kremlius tęsia savo karinę agresiją.

„Nėra tikėtina, kad karas pasibaigs iki kito pavasario, toliau yra atakuojama Ukrainos energetikos infrastruktūra. D. Trumpas buvo paskelbęs, kad Rusija ir Ukraina susitarė neatakuoti infrastruktūros, tačiau ir vėl buvo atakuojama Ukrainos infrastruktūra, o tai reiškia, kad visi šie pranešimai neturi jokio pagrindo“, – priduria politologas.

Išeitis – elektrifikacija?

Pasak energetikos ministro Luko Savicko, šiandien valstybėms tenka ieškoti sprendimų kovai su kylančiomis degalų kainas, o viena išeičių ilguoju laikotarpiu galėtų būti spartesnis Lietuvos transporto elektrifikvimas.

„Su kainų krize susiduriame vien dėl to, kad esame vis dar labai smarkiai priklausomi nuo atsivežtinio iškastinio kuro, tad akivaizdu, kad elektromobilis yra viena efektyviausių priemonių gyventojams sutaupyti transporto kaštų atžvilgiu. Šiandien elektromobilių parkas dar nėra ypatingai didelis, viso labo šiek tiek daugiau nei 1,5 proc. nuo visų automobilių, tačiau jau tai leidžia mums sutaupyti 27 mln. litrų degalų“, – forume pažymėjo ministras.

Ministerijos skaičiavimais, jei elektromobiliai sudarytų 10 proc. viso automobilių parko, tai leistų sutaupyti 171 mln. litrų degalų bei reikšmingai sumažintų priklausomybę nuo geopolitinių įvykių ir išorinių veiksnių.

L. Savicko teigimu, Lietuvai įgijus energetinę nepriklausomybę, elektromobiliai taip pat galėtų prisidėti prie sistemos gebėjimo atlaikyti karines grėsmes, sabotažą ir ekstremalias oro sąlygas. Pavyzdžiui, aprūpinant pastatą elektra nutrūkus jos tiekimui.

„Elektromobilių turime jau daugiau nei 32 tūkst., o juose esančių baterijų vertė gali sudaryti apie 1,6 GWh, tai yra daugiau nei mūsų išvystyti balansavimo pajėgumai, esantys tinkle. Tai milžiniška galimybė ir potencialas kiekvienam elektromobilio vartotojui prisidėti prie šalies energetinių tikslų vystymo“, – mano jis.

Susiję straipsniai