Pirmieji „Toyota Hilux" modeliai rinkoje pasirodė 1968 m. Modelis greitai rado savo „vietą po saulę", tad šiandien keliais ir bekelėmis važinėja jau 7-os kartos „Hilux", atnaujinti 2008 ir 2011 m. Pikapai Lietuvos rinkoje nėra patys populiariausi, jų nėra daug, tad smagu, kai pasitaiko proga sėsti prie tokio automobilio vairo. Susipažinus su „Nissan Navara" ir „Volkswagen Amarok", atėjo ir „Toyota Hilux" eilė.

Tiesa, bandytas buvo ne bazinis „Hilux" modelis, o bekelei ir sunkioms sąlygoms labiau pritaikytas „Hilux Arctic Trucks". Būtent tokiais keturiais automobiliais buvo pasiektas Šiaurės ašigalis.

„Hilux Arctic Trucks" yra aukštesnis už įprasta „Hilux", turi specialiai išplatintus sparnus, išskiriančius jį iš bendros automobilių masės. Agresyvumo suteikia priekyje sumontuoti „plieniniai ragai". Pageidaujant, galima pasigaminti modelį su 6 ratais, tačiau tai - atskira istorija.

Plačiomis padangomis lengviau važiuoti bekele ar sniegu, o vidinis kompresorius ypač patogu prireikus pripūsti padangas.

Viduje automobilis ganėtinai spartietiškas - veliūrinis salonas, tuščias, be įprastų valdymo mygtukų vairas, mechaninis oro kondicionierius ir paprasta magnetola su radiju. Beje, prie jos teko pratintis, nes automobilyje buvo... japoniškas modelis, tad įjungimas ir garso reguliavimas buvo priešingoje pusėje negu europiniuose modeliuose. Nepaisant paprastumo, automobilis turėjo kuro sąnaudas ir oro temperatūrą rodantį kompiuteriuką. Tiesa, jo ekranėlis palyginti mažas, tad norint įžiūrėti skaičius, tekdavo įtempti žvilgsnį.

Visi keturi langai buvo valdomi ir blokuojami elektra. Langų valdymo mygtukai patogiai sumontuoti vairuotojo durelių porankyje, o štai veidrodėlių valdymo, šviesų aukščio reguliavimo ir kt. mygtukams gamintojas galėjo rasti ir geresnę vietą.

Visas mygtukų skydelis buvo sumontuotas palyginti žemai, tad, patogiai įsitaisius vairuotojo vietoje, jie pasislėpė po kairės kojos keliu. Dažnai jų neprireikia, tačiau viską susireguliuoti reiktų prieš pajudant, nes paskui mygtukų paieškos tikrai atitrauks dėmesį nuo kelio ir vairavimo.

Vairuotojo vieta, turint omenyje, kad tai - „darbinis arkliukas" - pakankamai patogi. Išskyrus minėtą blokelį, visi kiti mygtukai ir svirtelės lengvai pasiekiamos, matomumas visomis kryptimis geras. Ypač didelės prabangos tikėtis neverta, tačiau viskas kokybiška ir patvaru.

„Hilux" užtektinai erdvus. Jame laisvai tilpo keturi suaugę vyrai ir dar liko vietos. Priekinėse sėdynėse sėdėti buvo patogiau, tačiau neblogai jautėsi ir sėdintieji gale.

Nustebino užvesto variklio keliamas triukšmas, tačiau sušilęs variklis ėmė dirbti gerokai tyliau. Šiaip „Hilux" turi neblogą garso izoliaciją -net ir važiuojant didesniu greičiu aerodinaminių triukšmų nesigirdėjo, variklio keliamas garsas taip pat neerzino.

„Hilux" buvo kurtas prastiems keliams ir bekelei, tad būtent ten, kur nereikia skubėti, jis jaučiasi geriausiai, todėl dinamikos stebuklų tikėtis neverta. Automobilis tolygiai ir pamažu greitėja, vėliau taip pat neskubėdamas mažina greitį.

Nepaisant lėtumo, kelyje automobilis laikosi stabiliai, nukrypimai posūkiuose ne patys didžiausi, vairas į komandas reaguoja tiksliai. Kadangi automobilis kurtas kroviniams vežti, esant tuščiam bagažinės skyriui neapkrautos lingės šiek tiek sūpuoja, tačiau su tuo reikia susitaikyti arba specialiai apkrovai bagažinėje nuolat vežiotis kelis maišus smėlio.

Tikėtina, kad tie, kuries perka tokius automobilius, dažniausia juos naudoja užmiestyje, kur keliai prasti arba jų nėra. Per seniai nešienautą pievą ar kartą per metus pravažiuojamą keliuką automobilis ramiai važiavo dviem varomais ratais. Jam užteko ir aukščio, ir galios. Pajungti visus keturis ratus ir pažemintą pavarą teko įsukus į miškovežių išmaltus miško keliukus, tačiau sunkumų ir čia nekilo. „Hilux" taškydamas purvus tvarkingai įveikė ir tai, kas buvo likę iš neprižiūrimų miško keliukų.

Jeigu šio, 2,7 tonos sveriančio automobilio nepasodinsite ant dugno, jis įveiks ir tai, ką keliu galima vadinti tik sąlyginai. Įdomu būtų išbandyti tokį automobilį žiemą, bet sprendžiant iš to, kad būtent keturi „Hilux Arctic Trucks" pasiekė Pietų ašigalį, sniegas ir šaltis šiam modeliui taip pat ne kliūtis. Kuro sąnaudos - 11,5 l/100 km, įvertinus kelius, kuriuos „Hilux" teko įveikti, taip pat neatrodo didelės.

Kasdieniam važinėjimui po miestą, kur vis labiau įsivyrauja maži ekonomiški automobiliukai, „Hilux" nelabai tinka. Jeigu daugiausia laiko praleidžiate gamtoje arba ieškodami naujų kelių, „Hilux", o ypač patobulintas „Hilux Arctic Trucks" - tinkamas pasirinkimas.

 

„Volvo V 40“ – netikėtas susitikimas