Straipsniai

2016-05-30

„Toyota Prius“ – 4 kartos siurprizai

Nuo pat 1997-ųjų, kai dienos šviesą išvydo pirmasis serijinis hibridinis „Prius“ egzempliorius, automobilininkų bendruomenė buvo suskaldyta į dvi stovyklas. Vieni džiūgavo dėl inžinerinių sprendimų, leidžiančių važinėti deginant vaikiškas benzino dozes ir kur kas mažiau teršiant orą. Kiti raukė nosis dėl apgailėtinų dinaminių charakteristikų, interjero apdailai panaudoto pigiausio įmanomo plastiko ir išpūstos kainos.

Visi lig šiol pasirodę „Prius“ (bendras trijų kartų „tiražas“ viršijo 3,5 mln.) buvo gerbiami ir mylimi tiek, kiek gali būti vidurinėse mokyklos klasėse gerbiamas ir mylimas storas, akiniuotas, „ryžas“ vaikėzas, iš visų disciplinų gaunantis dešimtukus. Su tokiu geriausiu atveju galima sėdėti prie vieno stalo žaidžiant protų mūšį ar keliauti iš taško „A“ į tašką „B“, bet ne daugiau.

Sulig 4-osios kartos „Prius“ modeliu hamletišką poskonį turinti pasirinkimo dilema, ką rinktis ruošiantis keliauti prie „altoriaus“ – gražų ir pašėlusį ar protingą ir nuobodų, niekur nedingsta.

Tačiau kai kurie dalykai dabar pagerėję taip radikaliai, kad netgi ir patys didžiausi benzingalviai naujajam hibridui negaili komplimentų. Visų pirma dėl elgesio kelyje. Šis aparatas sukonstruotas naudojant naują modulinę platformą TNGA (Toyota New Generation Architecture), todėl yra platesnis (+ 1,5 cm), žemesnis (– 2 cm) ir ilgesnis (+ 6 cm), o kėbulas net 60 proc. standesnis nei trečiosios kartos modelis. Pastarieji dalykai lemia žemesnį svorio centrą ir kur kas geresnį valdymą.

Ypač maloniai nustebino „Prius“ pakabos darbas – automobiliukas asfalto skiautinių ir „gulinčių policininkų“ kliūčių ruožus įveikia taip pat solidžiai, kaip premium klasės mašinos. T. y. naujasis hibridas nebeturi savybių, jo pirmtakams uždirbusių „primuso“ pravardę. Automobilio reakcijos į komandas vairu – kaip puikiai dresuoto Auksaspalvio retriverio: tikslios, bet ne choleriškos.

Tiesa, dinamika ir dabar tebėra tokia, kad, nenorėdami patirti fiasko tarpšviesoforinėse lenktynėse, geriau į jas nesivelkite: 10,6 sekundės iki 100 km/val. natūraliai nėra tas rodiklis, kuriuo padarytumėte įspūdį merginai. Viena vertus, 1790 kg sveriantis ir santykinai kuklius (bendras elektrinio ir 1,8 l darbinio tūrio benzininio motorų pajėgumas 122 AG ir 163 Nm) „raumenis“ turintis hibridas nėra skirtas svaigstantiems dėl sportiško vairavimo.

Akceleratoriaus pedalą starte spaudžiant iki dugno variatorius kels kur kas daugiau triukšmo, negu yra vertas sklandaus ir vaiduokliškai tylaus judėjimo malonumas. Juo labiau kad susipažinus su „Toyota“ deklaruojamais ekonomiškumo parametrais – 3,0 / 3,3 litro 100 km (tai priklauso nuo pasirinktų 15 ar 17 colių ratų diametro) – kyla natūralus klausimas, „ar tai iš tiesų įmanoma?“. Pabandęs rasti atsakymą ir porą dienų judėjęs tradiciniais maršrutais, įprastu režimu be didesnio vargo „tilpau“ į 4 l/100 km. Įdomu, kad, pačių japonų teigimu, važiavimo ekomanieromis „užsikrėsdavo“ net iki 93 proc. sėdusių prie ankstesniųjų kartų „Priuso“ vairo.

Ko gero, daugiausiai iečių diskusijose apie 4-osios kartos „Prius“ sulaužoma vertinant naujojo hibrido dizaino sprendimus. Naujoko eksterjeras patyrė bene radikaliausią šuolį per visą „Toyota“ gyvavimo istoriją kad ir kurį kitą šio koncerno modelį bepaimtum. Sunkiai nusakomos formos priekiniai žibintai ir neįprasta kėbulo linijų dermė automobilį paverčia ekstravagantišku. Netgi praėjusių metų Ženevos parodoje debiutavęs vandeniliu varomas „Toyota Mirai“ mažiau rėžia akį ir atrodo kiek nuosaikesnis.

Kita vertus, nekyla abejonių, kad japonai puikiai žinojo, ką ir kodėl daro. Naujojo „Prius“ oro pasipriešinimo koeficientas (Cx = 0,24) yra vienas geriausių, kokių tik kada nors yra turėję į „normalius“ panašūs automobiliai. Šis veiksnys neabejotinai prisideda tiek prie degalų sąnaudų minimizavimo, tiek prie pavyzdinės – 70 g/km – CO2 emisijos. Tai reiškia, kad jei Lietuvoje visgi bus įvestas visuotinis automobilio mokestis, susietas su aplinkos tarša, „Prius“ savininkams pinigines teks patuštinti minimaliai.

Gera žinia galima laikyti ir tai, kad, nepaisant keistų formų, vidinės šio hibrido erdvės suprojektuotos meistriškai – funkcionalumo ir ergonomikos „Prius 4“ yra nepriekaištingas. Salone sočiai vietos tiek ant priekinių, tiek ant galinių sėdynių, o 501 litro bagažinės talpa yra tikras siurprizas.

Už bazinės komplektacijos „Prius“, turinčio beveik visas šiuo metu egzistuojančias saugos sistemas, Lietuvoje dirbantys „Toyota“ ambasadoriai prašo 28 420 eurų. Pati prabangiausia versija kainuoja maždaug 5 000 eurų daugiau. Nors tai nėra mažai, tačiau šįkart japonus galima pagirti už tai, kad salono apdaila pagaminta iš tokiai kainai adekvačių medžiagų, o ne perdirbtų PET butelių.

Spauskite ir sužinokite daugiau apie Toyota Prius

Susiję straipsniai