Peugeot 3008, (T8) 2008 - 2016

Kol laukiame hibridinio „Peugeot 3008", pasitaikė proga sėsti prie įprasto modelio su dyzeliniu varikliu ir keistoka robotizuota pavarų dėže vairo. Pirmą kartą žvilgtelėjus į automobilį sunku suprasti, kuriam segmentui jis priklauso. Man jis pasirodė panašiausias į šeimyninį vienatūrį, bet tik pasiskaitęs dokumentaciją sužinojau, kad „Peugeot" šį modelį pristato kaip krosouverį. Tradicinių, konkurentų gaminamų krosouverių jis nelabai primena - kiek aukštesnis už įprastą modelį, tačiau turi tik priekinius varančius ratus, o ir forma visai „ne krosouveriška". Rizikingas žingsnis, bet istorija žino ne vieną pavyzdį kai neįprasti sprendimai tapdavo modelio sėkmės priežastimis, tad laikas parodys ar pasiteisins eksperimentas šį kartą. Bet kokiu atveju aišku, kad abejingų šiam modeliui bus mažai - vieniems jis patiks, kitiems...

Viduje automobilis taip pat kelia dvejopus jausmus. Vairuotojo vieta patogi - sėdi aukštai, matomumas geras, sėdynę patogi, tačiau „darbinių" mygtukų tenka paieškoti.

Aiškiai matomi tik durelėse sumontuoti veidrodžių ir langų valdymo mygtukai, o kiti arba „paslėpti" po vairo, arba sumontuoti tik centriniame panelyje. Taip, „3008" turi visai „švarų" vairą, greičio palaikymo ir muzikos garso reguliavimo svirtelės sumontuotos už vairo tiesiai ant vairo kolonėlės, o kompiuteris valdomas mygtuko, esančio valytuvo svirties gale, paspaudimu.

Deja, šis mygtukas leidžia tik peržvelgti informaciją apie momentines ir vidutines kuro sąnaudos bei kuro likutį. Norint pakeisti muzikos nustatymus ar prijungti telefoną tenka spaudyti centriniame panelyje, arčiau priekinio keleivio esantį mygtuką.

Ne pats patogiausias variantas. Matyt, būtent todėl automobilio kompiuteris kategoriškai atsisakė pirmą kartą prijungti telefoną kol automobilis judėjo. Tą pavyko padaryti tik sustojus.

„3008" priekinėje dalyje turi net tris daiktadėžes, bet viena sumontuota po vairu, tada važiuojant ją dengia vairuotojo kojos ir ką nors paimt/padėt yra ganėtinai sudėtinga. Įprasta daiktadėžė šalia keleivio yra kiek keistokos formos - dalį jos užima išgaubimas, tad didesni daiktai čia nelabai tilps.

Užtat viską kompensuoja centrinė daiktadėžė porankis. Ji, kaip ir „508" modelyje, orientuota į vairuotoją, tačiau yra gerokai didesnė ir talpesnė.

Beje, pats automobilis irgi labai erdvus. Vietos užtenka ne tik priekiniams, bet ir užpakaliniams keleiviams. Erdvės pojūtį dar labiau sustiprina didžiulis panoraminis stogas.

Deja, jis eina kaip papildoma opcija, tad norint džiaugtis „erdvės pojūčiu" jį teks užsisakyti papildomai. Taip pat, galvojant apie gale sėdinčiųjų patogumą jiems išvestas šildymo kanalas. Atrodytų, smulkmena, tačiau žiemą važinėjant automobiliais be tokio privalumo užpakalyje sėdintys keleiviai šildavo gerokai ilgiau už priekinius.

Dar viena įdomi ir neįprasta „3008" vieta - bagažinė. Ji, kaip ir priklauso vienatūrį primanančiam automobiliui, didelė, tačiau turi „savų paslapčių". Visų pirma apatinė dalis atsidaro kaip tipiškame pikape - atsilenkia į apačią, taip suformuodama iki 200 kg išlaikantį „suolelį". Patogus būdas tarkim norintiems žvejoti ar grožėtis gamta neišlipant iš automobilio.

Be to, bagažinė yra trijų lygių - specialus išimamas dangtis gali būti apačioje, pakeltas per „vieną aukštą" arba pakeltas per „du aukštus". Antru atveju jis išlaikys iki 100 kg svorį ir sudarys vieną lygią plokštumą su nulenktomis užpakalinėmis sėdynėmis, trečiu atveju ant jo bus galima padėti iki 50 kg svorį, o sunkesnius daiktus krauti ant nejudančio dugno.

Beje, bagažinės sienelėje sumontuotas lemputė-prožektorius: universalus prožektorius, kuris šviečia kaip bagažinės apšvietimas, bet esant reikalui, gali būti išimtas ir panaudotas kaip nešiojamas šviesos šaltinis.

Bandytas modelis turėjo dyzelinį 1,6 l 112 AG variklį su turbina, priekinius varančius ratus ir robotizuotą pavarų dėžę. Variklio automobiliui visai užteko, tačiau robotizuota pavarų dėžė nepradžiugino. Tikėtina, kad automobilis su mechanine arba įprasta automatine pavarų dėže būtų smagesnis, nes „robotas" ganėtinai ilgai galvojo, o pavarų, ypač antros ir trečios, įsijungimas buvo labai aiškiai ir ganėtinai nemaloniai jaučiamas. Maloniau pavarų dėžė dirbo tik perjungdama aukštesnes pavaras. Situacija kiek pagerėji įjungus „Sport" režimą - tada persijungimas buvo kiek švelnesnis, dinaminės charakteristikos geresnės, bet per tris dienas prie tokio pavarų dėžės veikimo taip ir neįpratau.

Variklis dirbo tyliai, vidutinės kuro sąnaudos per tris dienas važinėjant mišriu režimu buvo 6,0 l. Didesnės negu deklaruoja gamintojas, tačiau į oficialias kuro sąnaudas dar niekada nepavyko sutilpt, tad, galima sakyti, kad 0,5 l paklaida nėra didelė.

Įdomi detalė - bandytuose „Peugeot" modeliuose, tiek „3008", tiek ir „508" pastovaus greičio palaikymo sistema turi „Pauzės" funkciją: kai reikia mažinti nustatytą greitį, paspaudžiamas „pauzės" mygtukas ir sistema kurį laiką neveikia, vėliau „pauzę" nuėmus automobilis grįžta prie ankstesnio greičio. Pliusas tame, kad skirtingai negu daugelyje kitų modelių, norimo pastovaus greičio nereikia nustatinėti iš naujo.

Kelyje automobilis buvo lengvai valdomas, tvarkingai klausė vairo. Pasiekus didesnį greitį vairas tapdavo sunkesnis, tačiau valdymui tai įtakos neturėjo. Parkuojantis, priešingai, jis buvo labai lengvas.

Mažus kelio nelygumus pakaba sugėrė puikiai, tačiau didesni buvo juntami ir keleivius smarkokai supurtydavo. Aišku, negailint pakabos „gulinčius policininkus" galima įveikti visu greičiu, tačiau to daryti nerekomenduotina.

Gamintojas „3008" pristato kaip krosouverį, tačiau variklio apsauga nepasirūpino, tad tai reiktų įvertinti pasukus šturmuoti miško keliukų ir pievų. Nors automobilis palyginti aukštas, bet ne vietoje pasitaikęs kelmas gali sugadinti visą važiavimo malonumą.

Miško keliuke, kaip ir magistralėje, automobilis jaučiasi patikimai, tačiau reikia pasirinkti tinkamą greitį. Automobilio priekis sunkus, tad banguojant po duobutes, kurią nors iš jų galima ir užkabinti.

Apibendrinant galima pasakyti, kad prancūzų specialistai sukūrė savitą, įdomų ir visai neblogą automobilį. Jis erdvus, ekonomiškas, lengvai valdomas. Aišku, išvaizda nėra įprasta, tačiau tai - skonio reikalas. „Robotizuota" pavarų dėžė nedžiugino, tačiau modelis gali turėti ir APD, ir MPD, tad rinktis tikrai yra iš ko. Jeigu dar automobilis gautų papildomą variklio apsaugą, tada drąsiau būtų sukti ir į miško keliukus. Bet kokiu atveju turime naujovišką, dėmesį traukiantį modelį, kuris turėtų rasti savo pirkėją.