Hyundai i40, 2009 - 2016

„Hyundai" ekspansija Europoje sėkmingai tęsiasi. Panašu, kad Korėjos automobilių gamintojas nusprendė įsitvirtinti visuose rinkos segmentuose. Skaitytojams jau esame pasakoję apie mažylį „Hyundai i20", šeimyninį miesto modelį „Hyundai i30", sportišką „Hyundai Genesis Coupe" ir visureigį „Hyundai ix35", o šiandien pristatysime naująjį universalą „Hyundai i40".

„Hyundai i40" - gerokai perdaryta ir atnaujinta „Hyundai Sonata" versija, bet panašumų tarp šių modelių reiktų labai paieškoti. „i40" gavo ne tik naujus bamperius, radiatoriaus groteles, žibintus, bet visiškai naują kėbulą ir naują saloną.

Bandytas modelis buvo universalas, bet vien pažvelgus automobilis atrodė labai dinamiškai.

Beje, „i40" išvaizdą kūrė Vokietijoje esančio „Hyundai" padalinio dizaineriai, tad automobilyje galima pastebėti europietiškų detalių ir rasti panašumų, nors ir nedidelių, su kitų gamintojų modeliais. Tai jokiu būdų nereiškia, kad „Hyundai" kažką kopijavo. Tiesiog dabar mėgstamos tarsi tekintos linijos, masyvesni šonai, kupė primenantis stogo linkis ir pan.

Maloniai nuteikia ir automobilio salonas. Dailios linijos, kokybiškos, malonios liesti apdailos medžiagos, gausi techninė sąranga.

Poliruotas aliuminis, juodos dekoratyvinės detalės, vis dar naujovė - rami neoninė šviesa, šildomos užpakalinės sėdynės ir borto kompiuterio valdymas vaire įmontuotu mygtuku.

Visuose anksčiau bandytuose „Hyundai" modeliuose kompiuterio valdymo mygtukas buvo kur tik nori, bet ne ten, kur patogu. Šiaip ir pati vairuotojo vieta labai patogi - elektra valdoma sėdynė, patogus, vietoje esantis dešinys porankis-dėtuvė, reguliuojama vairo padėtis, geras matomumas.

Dar vienas akivaizdus pliusas - nuo grindų einanti akceleratoriaus pamina.

Tai ypač pasijaučia pririekus daug važinėti, kai „autopiloto" jungti negalima. Automobilis turi ir automatinę lygiagretaus statymo sistemą, bet, kaip esame rašę, pas mus taip automobilius stato retai, tad naudos iš sistemos nelabai daug.

Nustebino stovėjimo elektroninis stabdis. Panaši sistema jau senokai montuojama į „Renault" automobilius, bet jie įsijungia ir išsijungia, o „i40" pajudėjus pats išsijungė, bet sustojus dar teko pasiaiškinti, kaip įjungti.

Mūsų rinkai siūlomi „Hyundai i40" tiek su benzininiais, tiek ir su dyzeliniais varikliais. Bandytas modelis turėjo 1,6 l benzininį variklį ir 6 pavarų MPD. Automobilio su šiuo varikliu dinamikos įspūdinga pavadinti negalima. Jis važiuoja, tačiau įsibėgėja vangokai. Panašu, kad renkantis tokį ganėtinai didelį automobilį kaip „i40" reiktų galvoti apie 2,0 l variklį.

Pavarų dėžei pretenzijų nėra. Pavaros persijungdavo lengvai ir tiksliai. Kada tai daryti - informuodavo kompiuteris, o įjungus atbulinės eigos pavarą veidrodėlio kampe atsirado kameros transliuojamas vaizdas. Tai turėtų patikti tiems vairuotojams, kurie įpratę žiūrėti į veidrodėlius, o ne į centriniame panelyje esantį ekraną. Užpakalinio vaizdo kamera šiam automobiliui reikalinga - dizainas automobilio gražus, tačiau dėl to suprastėja matomumas per užpakalinio vaizdo veidrodėlį. Jei dar iki lubų prikrausite labai didelę ir talpią bagažinę, savo tiesioginės funkcijos jis neatliks.

Beje, „Hyundai i40" gali pasigirti ne tik erdvia bagažine. Automobilio salonas taip pat labai erdvus. Patogiai įsitaisyti gali ne tik priekinių, bet ir užpakalinių sėdynių keleiviai. Automobilyje laisvai, nesispausdami, telpa keturi suaugę žmonės ir dar lieka vietos. Užpakalinės durelės atsidaro ganėtinai plačiai, tad įkelti vaikišką kėdutę ar vaiką sunku nebus.

Bagažinėje taip pat lengvai tilps ne tik vežimėlis, bet ir visi kelionei reikalingi daiktai. Brangesnius ar smulkesnius daiktus galima saugiai sukrauti tarp pagrindinio bagažinės dugno dangčio ir atsarginio rato esančioje lentynėlėje.

Žinoma, trūkumų rasti galima. Užpakalinė sėdynių eilė tiesiog susilanksto. Jei sukrausite į padidėjusią bagažinę daiktus, staigiau stabtelėjus jie gali nučiuožti į priekį, nes jų niekas nelaikys. Pailgintos penktos durelės irgi ne pačios patogiausias. Bet yra kaip yra.

Kelyje „Hyundai i40" taip pat džiugina. Juo malonu tiek leistis į tolimas keliones, tiek ir sukiotis vingiuotais regioniniais keliukais. Automobilis ant kelio laikosi tvirtai, posūkius irgi įveikia pakankamai stabiliai. Kartais pakaba stiprokai reaguoja į kelio nelygumus, bet tai ne trūkumas. Svarbiausia neužsimiršti, kad tai - tiesiog didelis šeimyninis universalas, ir automobilis tikrai pateisins visus lūkesčius. Reiktų žinoti nebent tai, kad vairas lengvokas, tačiau tai nėra trūkumas. Patyrusiam vairuotojui jis gali pasirodyti informatyvesnis.

Taigi, norint, prie „Hyundai i40" galima pasikabinėti, tačiau tų užkliuvusių smulkmenų tikrai negalima vadinti rimtais trūkumais. Tai tikrai patogus automobilis, su kuriuo bus patogu tiek mieste, tiek ir tolimose užmiesčio kelionėse. Be to, nors tai - šeimyninis universalas, atrodo jis solidžiai, rieda smagiai, yra tylus, tad juo galima važiuoti ir į rimtus darbo susitikimus. Panašu, kad D segmento senbuviai sulaukė rimto konkurento. „Hyundai" ekspansija tęsiasi.