Peugeot 508, 2011 - 2018

„Peugeot 508" mūsų rinkoje pasirodė praėjusiais metais. Tada ir planavau iš arčiau susipažinti su šiuo naujuoju „Peugeot" flagmanu, pakeitusiu modelius „408" ir „607". Planus teko koreguoti, tad prie „508" vairo sėdau tik šią žiemą. Kita vertus, taip gal ir geriau, nes slidūs ir nenuspėjami žiemos keliai geriau atskleidžia tokias automobilio savybes kaip stabilumas, vairo klausimas, stabdymas ir pan. Beje, šiemet „Peugeot 508"dalyvavo metų automobilio rinkimuose, pateko į septintuką, o finale liko ketvirtas.

Šį kartą sėdau prie galingiausios ir prabangiausios „508" versijos - „Peugeot 508 GT 2.2 HDI 204 AT6". Skirtingai nuo daugelio naujųjų modelių, šis, nors ir galintis pretenduoti į sportiškus modelius, nespinduliuoja agresija, neturi aštrių kampų, griežtų linijų.

Viskas aptaku, gal net švelnu. Automobilis tarsi ramiai stebi pasaulį savo įkypais žibintais ir tiesiog laukia, kada pajudės į kelią. Tai, kad automobilis nėra toks ramus, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilesnio, išduoda nebent du stačiakampiai išmetimo vamzdžiai, dailiai įkomponuoti tamsesnėje užpakalinėje automobilio dalyje. Žavesio suteikia ir raudoni užpakaliniai žibintai, padalyti posūkių ir atbulinės eigos žibintų intarpais.

Kaip ir buvo galima tikėtis, automobilio salonas pasitiko įrangos ir mygtukų gausa. Prietaisų skydelyje be įprastų skalių sumontuotas ir tepalo temperatūros indikatorius. Tarp tachometro ir spidometro įtaisytas kompiuterio ekranėlis, pateikiantis visą aktualią informaciją - kuri pavara įjungta, kokios kuro sąnaudos, jo likutis ir t.t.

Po juo sumontuoti keli mygtukai, o visos reikiamos valdymo funkcijos iškeltos ant automobilio vairo. Va tik sportinis ir žiemos režimai galėtų būti aiškiau rodomi. Prie pavarų svirties sumontuotuose mygtukuose indikatoriaus lemputės nėra, tad apie įjungtą režimą galima spręsti tik iš padidėjusių apsukų, nes nežinant pastebėti mažą „s" ar „*" simboliuką šalia pavarų raidžių nėra labai paprasta.

Vairuotojo vieta patogi, erdvės užtenka, matomumas neblogas, tačiau priekiniuose languose palikti atskirus mažus langelius gal ir nevertėjo. Kadangi automobilis ganėtinai judrus ir dinamiškas, norėtųsi tvirtesnio sėdynės šoninio palaikymo. Dabar greitėliau sukdamas stabiliai nesijaučiau.

Mėgėjus vairuoti turėtų pradžiuginti tai, kad rankinio pavarų perjungimo svirtelės pritvirtintos ne prie vairo, o prie vairo kolonėlės, tad sukiojant vairą jos visada liks savo vietose.

Ir ant vairo, ir centriniame panelyje mygtukų daugoka, tad prieš leidžiantis į kelią reiktų skirti laiko jų funkcijoms išsiaiškinti.

Su muzika ir šildymu viskas lyg ir aišku, tačiau po dešine ranka esantiems mygtukams galima skirti šiek tiek daugiau dėmesio, bent jau kol ranka įpras valdyti navigaciją, keisti radijo stotis ar naršyti po telefono užrašų knygelę. Įdomu tai, kad centrinio porankio daiktadėžės dangtelis atsilenkia ne atgal, o į keleivio pusę. Porankis su slankiojančiu viršumi labai patogus.

Atrodytų, tiek mygtukų automobiliui lyg ir turėtų užtekti, tačiau, pasirodo, ne. Variklio užvedimo mygtukas sumontuotas... automobilio priekinio panelio kairėje pusėje, prie pat durelių. Patogiau atsilošus sėdynėje jo pasiekti neišeina, tad tenka lenktis į priekį. Šalia sumontuotas elektroninio stovėjimo stabdžio valdymas, o po juo, atidarę stalčiuką, rasime iškylančio ekranėlio valdymo mygtukus.

Reikalas tas, kad užvedus „508-ojo" variklį iš viršutinės prietaisų skydelio dalies iškyla veidrodėlis, kuriame rodomas greitis ir navigacijos informacija. Iš pradžių atrodęs keistai, bet antrą dieną ekranėlis tapo įprastu informacijos šaltiniu. Beje, jį visada galima išjungti.

Vietos automobilyje užtenka ne tik priekiniams, bet ir užpakaliniams keleiviams. Stogas pakankamai aukštas, tad vidutinio ūgio žmogus turėtų jaustis patogiai. Užpakaliniai keleiviai turi ne tik standartinį atlenkiama ranktūrį, bet ir oro šildymo kanalus, kurie, deja, būna toli gražu ne visuose naujuose modeliuose. Galvojant apie „508-ąjį" kaip šeimyninį, norėtųsi plačiau atsidarančių užpakalinių durelių. Dabar dedant kėdutę ir sodinant vaiką reikia daugiau „manevruoti".

Automobilis turi nemažą - 515 dm3 bagažinę, kurią galima padidinti sulanksčius užpakalines keleivių sėdynes.

Kai kuriais atvejais taip bus patogiau pasiekti ganėtinai toli nustumtus daiktus. Taip, nustumtus, nes savaime po bagažinę daiktams judėti neleidžia specialus tinklelis.

Bandytas modelis turėjo galingiausią - 2,2 HDi 204 AG dyzelinį variklį ir dviejų svirčių pakabą. Pakabos, prisipažinsiu, iki galo neperpratau - ji lyg ir kietoka, jautriau reaguoja į nedideles duobeles, tačiau įveikdamas stambesnius nelygumus, „508-ukas" sūpuoja keleivius iš šono į šoną. Turbūt reikia prirasti. Beje, automobilis turi gerą garso izoliaciją, tad važiuojant nelabai girdėjosi nei kelio, nei variklio. Pastarasis pradžiugino. Darbiniu režimu automobilis judėjo labai smagiai, ganėtinai greitai šokdamas į priekį ir nesunkiai aplenkdamas kitus eismo dalyvius. Įjungus sportinį režimą, jis tapo nesulaikomas - lengvas akceleratoriaus spustelėjimas ir greitkelyje leistinas maksimalus greitis buvo pasiektas akimirksniu. Matyt, dėl to bazinės sąrangos „508-ojo" modelio automobiliai turi naujos kartos ESP sistemą, kurią sudaro funkcijos - DSC (stabilumo kontrolė), EBA (avarinio stabdymo stiprintuvas) ir EBD (elektroninis stabdymo skirstytuvas). Gal mūsų regionui ir nėra labai aktualu, tačiau automobilis turi ir pajudėjimo į įkalnę pagalbos funkciją (Hill Assist), taip pat elektroninės traukos kontrolės funkciją, padedančią lengviau pajudėti iš vietos ir pagreitėti, kai važiuojama slidžia kelio danga, leidžiančią daugiau ar mažiau buksuoti vienam ar kitam priekiniam ratui.

Sportiniu režimu važiuojant kuro sąnaudos augo, tačiau į gamintojo deklaruojamus maždaug 6 l/ 100 km važiuojant mišriu režimu tilpti galima. Visai neblogas rodiklis.

„508-ojo" vairas lengvokas, tačiau kelyje, tiek ant asfalto, tiek ir apsnigtame miško keliuke - automobilis laikėsi stabiliai, klusniai reagavo į komandas, tvarkingai įveikdavo posūkius ir labai retai jungė ESP. Yra galimybė ją atjungti, tačiau žiema - ne pats geriausias laikas eksperimentuoti.

Apibendrinant „Peugeot 508" paliko teigiamą įspūdį. Erdvus, manevringas, lengvai valdomas, bet tuo pat metu stabilus ir ganėtinai ekonomiškas. Tiesa, kainos skirtumas tarp bazinio ir geriausios sąrangos modelio didokas, tačiau jau bazinės sąrangos „508-tukas" patenkins daugelio vartotojų poreikius. Tikėtina, kad šis modelis, vienas pigiausių tarp vidutinių ir didelių automobilių, patrauks ne vieno potencialaus pirkėjo dėmesio.