Vieni automobilių gamintojai klientus patraukia konservatyvumu, kiti - moderniais, netikėtais ir kartais net futuristiniais sprendimais. Japonų automobilių gamintoją „Honda" galima priskirti prie pastarųjų. Prieš kelis metus pasirodžiusi aštuntoji „Honda Civic" nustebino išvaizda, pernai rinkai pasiūlytas hibridinis modelis „CR-Z" suintrigavo futuristinės išvaizdos ir spalvas keičiančiu priekiniu paneliu, o neseniai debiutavusioje devintosios kartos hondoje visa tais suderinta.

Nevisai standartine išvaizda pasižymi ir „Civic" sedanas, ir hečbekas, prie kurio vairo praleidau kelias dienas. Jau dabar aišku, kad nestandartinė išvaizda - drąsus sprendimas. Vienus ji atstums, kitus patrauks, tačiau automobilis tikrai bus pastebėtas minioje. „Nissan" eksperimentas su „Juke" pavyko, tad galima prognozuoti, kad ir naujasis pasikeitęs „Civic" taps populiarus. Juolab, kad ankstesnės kartos automobilių mūsų gatvėse netrūksta.

Gali pasirodyti, kad naujasis „Civic" didesnis už ankstesnįjį. Automobilis išoriškai didesnis atrodo dėl pūstų detalių, tačiau, lyginant su ankstesne karta, tėra tik 10 mm platesnis ir 20 mm žemesnis.

Naujasis modelis gavo siauresnius žibintus, tačiau dėl šio „primerkto žvilgsnio" automobilis atrodo tik veržlesnis, bet tikrai ne piktesnis. Veržlumo įspūdį sustiprina ir žemu spoileriu besibaigiantis priekis. Atrodo gražiai, bet statant ar nuvažiuojant nuo aukštesnio bortelio reiktų elgtis atsargiau.

Tolygios korpuso linijos buvo kuriamos galvojant apie geresnes aerodinamines charakteristikas ir siekiant sumažinti salone girdimą triukšmą. Panašu, kad inžinieriams tai pavyko.

Skirtingus atsiliepimus teko girdėti apie užpakalinius žibintus. Jie gerokai iškelti iš automobilio kėbulo. Gražu tai ar ne, sunku pasakyt vienareikšmiškai, tačiau išskirtinumo automobiliui suteikia.

2006 m. pasirodžiusi aštuntosios kartos honda daugelį patraukė beveik kosminiu interjeru. Devintosios kartos modelis taip pat gali pasigirti futuristine išvaizda. Bandytas „Civic" buvo geriausios sąrangos, tad turėjo odinį saloną, visas galimas opcijas, panoraminį stogą ir t. t. Atrodytų, kad kuo daugiau privalumų, tuo geriau, tačiau yra keli bet.

Tarkim, kad ir vairuotojo vieta. Sėdynė labai patogi, puikus, reguliuojamas šoninis palaikymas, geras matomumas, visi mygtukai lengvai pasiekiami ranka, tačiau... jų yra labai daug. Norint tiksliai išsiaiškinti, kas už ką atsakingas, reikia kruopščiai skaityti instrukciją arba valandėlę pabendrauti su automobilio pardavėju. Aiškintis pačiam visų jų funkcijas ir paskirtis užtruks ilgokai, o ir vairuojant to daryti nereiktų, nes teks atitraukti žvilgsnį nuo kelio.

Ant vairo esančiais mygtukais reguliuojama tik muzikos garsas, autopilotas, tam tikra odometro ir automobilio informacija, ir telefonas. Norint pasidėlioti kelionės maršrutą ar sužinoti, kiek kilometrų galima nuvažiuoti turimu kuru, jau reikia spaudyti greta esantį daugiafunkcį ekranėlį. Reikia pasipratinti, bet patogu tai, kad jis reaguoja tiek į mygtukų, tiek ir į tiesioginius paspaudimus. Ekranėlyje pateikiamas žemėlapis, užpakalinės kameros perduodamas vaizdas, o automobiliui stovint galima žiūrėti filmus. Pastaruosius galima žiūrėti ir iš kompaktinių plokštelių, ir prijungus prie centriniame porankyje-daiktadėžėje sumontuotų kontaktų laikmenas.

Muziką taip galima klausyti ir iš plokštelių, ir įjungus laikmeną. Muzikos skambesio užtenka, garsas užpildo visą erdvę. Matyt tam įtakos turi ir papildomai bagažinėje sumontuota kolonėlė.

Tarp vairuotojo ir keleivio esanti daiktadėžė talpi, bet ranktūris galėtų turėti slankiojantį viršų, nes dabar į jį patogu atsiremti tik vairuojant viena ranka.

Savo paslapčių turi ir kosminis priekinis panelis. Ten, kur daugumos kitų automobilių modelių vairuotojų įpratę matyti spidometrą, jo nėra - trys apvalios spidometro vietoje sumontuotos skalės rodo variklio temperatūrą, kuro kiekį ir apsukas.

Spidometras - elektroninis, įtaisytas beveik toje vietoje, kur baigiasi priekinis automobilio stiklas. Įpratęs supranti, kad vieta parinkta patogiai, nes kilometrai gerai matyti, jo niekada neapšviečia tiesioginiai saulės spinduliai, o tradicinės - mėlyna ar žalia - spalvos informuoja apie važiavimo ekologiškumą. Šalia sumontuotame ekranėlyje rodomos konkretaus važiavimo kuro sąnaudos ir rida.

Visus šiuos niuansus reikia išsiaiškinti prieš leidžiantis į kelią.

Bagažinės durelių stiklas, panašiai kaip ir „Honda CR-Z" - padalytas į dvi skirtingo dydžio dalis. Prie šio vaizdo taip pat reikia priprasti.

Dar vienas dalykas - vairuotojo sėdynės aukštis. „Civic", siekiant maksimaliai padidinti bagažinę ir svorio centrą perkelti labiau į priekį, kuro bakas sumontuotas po priekinėmis sėdynėmis. Tad aukštyn žemyn jos reguliuojamos nedaug. Kai automobilyje įrengiamas panoraminis stiklinis stogas, lubos nusileidžia, tad aukštesniam žmogui gali tekti gerokai atgal atlošti sėdynės nugarėlę.

Kita vertus, dėl to automobilis turi net dvi bagažines - įprastą, kurią galima padidinti nulenkus užpakalinę sėdynių eilę, ir papildomą, po pagrindine bagažine paslėptą erdvę, kurioje galima pervežti brangesnius daiktus. Beje, užpakalinė sėdynių eilė kaip ir „Honda Jazz" turi sulankstomas ne tik nugarėles, bet ir pakeliamą sėdimąją dalį. Taigi, atrodytų, ne patį didžiausią „Civic" galima paversi mažu krovininiu automobiliuku.

Susipažinus su automobilio galimybėmis pats laikas leisti į kelią. Naujasis „Civic" gali turėti ir benzininį, ir dyzelinį variklį, tačiau pastarieji tik su mechaninėmis pavarų dėžėmis. Bandytas modelis turėjo 2,2 l dyzelinį (galingiausią) 110 kW variklį ir 6 pavarų MPD. Be to, gali pasigirti visiškai nauja pakaba. Joje atramines gumas pakeitė užpildytos skysčiu, buvo sumontuotos minkštesnės spyruoklės, storesnės pakabos svirtys. Važiuoja automobilis minkštai ir patogiai. Bene vienintelis minusas - esant dideliam greičiui, automobilis kiek „plaukioja". Gal dar ir vairas galėtų būti informatyvesnis, bet prie visko priprantama.

„Honda" inžinieriai, kurdami naująjį „Civic", pagalvojo apie garso izoliaciją. Pakeliui nesigirdėjo nei kelio, nei dyzelinio variklio. Variklis pasirodė ne tik tylus, bet ir ganėtinai ekonomiškas - per tris dienas mišriu režimu vidutinės kuro sąnaudos buvo 5,4 l. Tiesa, toks rezultatas buvo pasiektas važiuojant „Eco" režimu. Šiuo atveju tradiciškai visos sistemos dirba kuo švariau, tad variklis gali pasirodyti vangokas, o, tarkim, nustačius autopilotą ir kylant į kalną, nustatytas greitis gali sumažėti keliais kilometrais. Situacija pasikeičia „Eco" režimą išjungus - tada variklis greičiau reaguoja į akceleratoriaus paspaudimą, lenkti ar manevruoti gerokai paprasčiau. Beje, kurą stovint taupanti „Start/stop" sistema veikia ir išjungus „Eco" režimą.

Trūkumas nebent tas, kad automobiliai su dyzeliniais varikliais kainuoja gerokai brangiau už benzininius, kurių kainos „Veho" salone prasideda nuo 53 400 Lt.

Kita vertus, jei per metus nuvažiuojama iki 30 000 km, puikiai tiks ir automobilis su benzininiu varikliu. Juolab, kad šie modeliai gali turėti ir automatines pavarų dėžes.

Prognozės - nedėkingas dalykas, bet galima spėti, kad naujasis modelis ne tik nepraras turėtų „Civic" gerbėjų, bet ir pritrauks naujų. Juo labiau, kad rimtų trūkumų neturi, o privalumus ilgai galima vardyti.