2006 metai. „Honda“ koncernas sukuria revoliucinį aštuntos kartos „Civic“ modelį, kuris iš karto gauna pravardę – „kosminis“. Tokio dizaino „Civic“ gerbėjai dar nebuvo matę, automobilis tikrai kaip iš kosmoso. 2011 metais rugsėjo 13 dieną Frankfurto automobilių parodoje įvyksta Pasaulinė devintos kartos naujojo „Honda Civic“ premjera. 2012 metų kovo mėnesį šis automobilis oficialiai pristatomas ir Lietuvoje.

Turbūt daugelis sutiks, kad šiam naujajam „Civic“ modeliui būtų sunku priskirti tą pačią pirmtako pravardę – „kosminis“. Devintukas tapo žemiškesnis, įgavęs paprastesnių, ne tokių iššaukiančių formų.

Nieko nelaukę suskubome jį išbandyti. Tai puikiai sukomplektuotas penkiaduris hečbekas su 2,2 litro dyzeliniu i-DTEC varikliu.

VIDEO REPORTAŽAS:

 

 

Dizainas: paprastas, bet turintis žavesio

Naujasis „Civic“ išlaikė senojo modelio eksterjero bruožus, tačiau neteko kelių senesnio modelių elementų: stilingų durų rankenėlių, trikampio formų duslintuvo antgalių. Pagrindiniai pasikeitimai, tai kiek agresyvesnis priekinis buferis su jame įmontuotais dienos šviesos LED žibintais, pakeista galinė automobilio dalis, kurioje išsiskiria galiniai žibintai, kurie išlįsdami iš kėbulo tarsi nubrėžia automobilio gabaritų liniją, koduoja savyje „C“ logotipą ir sukuria stiklinio galinio spoilerio vaizdą. Negalime naujojo „Civic“ laikyti nuobodžiu, tačiau jis ne taip „kabina“, kaip prieš tai pasirodęs jo pirmtakas radikaliai  pakeistu dizainu.

Ankstesnis „Civic“ atrodė veržliau ir agresyviau, tinkantis sportišką važiavimo stilių mėgstančiam jaunimui. Tuo tarpu naujasis „Civic“ labiau orientuotas į ramesnio būdo pirkėjus. Galbūt tai yra „Honda“ marketingo triukas: aštuntosios kartos pirkėjai suaugs, norės to paties „Civic“, tačiau reikės kiek ramesnio automobilio. Trumpai tariant, „Civic“ suaugo ir ėmė orientuotis į naują pirkėjų grupę, keliant modelio vertę.

Kuo ilgiau žvelgiame į šio „Civic“ išorę, tuo sunkiau prieiti vieningos nuomonės. Jis atrodo visiškai paprastas, bet tuo pačiu slepiantis nemažai žavesio savyje. Automobilio priekis tikrai dailus, o dėl galinės dalies būtų galima ginčytis.

Priekinė dalis tapo įprastesnė, čia nebėra visą priekį jungiančios skaidrios linijos, kuri išliko tik gale. Dabar priekinius žibintus skiria įprastos radiatoriaus grotelės. Žvelgiant iš šono atrodo, kad automobilis priaugo truputį svorio ant „klubų“.

Salonas: vairuotojo darbo vieta pasirūpinta puikiai!

Prieiname arčiau automobilio durelių ir jos automatiškai atsirakina. Puiku! Raktelio iš kišenės galime ir netraukti, nes užvesti automobilį įmanoma mygtuko paspaudimu. Bet pradžioje įsitaisykime į vairuotojo krėslą ir apžvelkime jo darbo vietą.

Vairas, ko gero, dažniausiai vairuotojo rankomis liečiama automobilio dalis. Todėl jį liesti turi būti gera, o laikyti savo rankose patogu. Taip ir ne kitaip galime apibūdinti „Civic“ vairą. Visai kita kalba apie durelių apdailą žemiau stiklo. Ji itin švelni, bet liesti tikrai nemaloni, trūksta apčiuopiamumo. Ranka tarsi neranda sukibimo su ja. Visos kitos medžiagos gauna po vidutinį pliusą. „Civic“ viduje dvelkia kokybe.

„Honda“ pasirūpino, kad vairuotojo darbo vieta būtų patogi ir erdvi. Naujojo „Civic“ odinės sėdynės itin patogios, be to, bandytoje versijoje sėdynės turėjo elektra reguliuojamas juosmens ir šonines atramas. Sėdynės dalis, į kurią remiasi juosmuo prisitaiko prie vairuotojo kūno, o lengvas suspaudimas iš šonų leidžia stabiliau jaustis sėdynėje. Žinoma, norėtųsi, kad  ir kojų šonuose esančios atramos reguliuotųsi elektra, nes įveikiant staigesnius posūkius atsiranda nepatogumų. Nugara išlieka savo vietoje, o sėdmenys „plaukioja“ į šonus. Sėdėjimo vietai galime skirti tik vieną minusą, norėtųsi žemesnės sėdėsenos: iki norimos padėties sėdynė nenusileidžia. Trūkstamą erdvės pojūtį virš galvos kompensuoja panoraminis stiklinis stogas. Tačiau jį uždarius aukštesni žmonės pradeda trinti galvą į lubas. Taip pat jie neturi maksimalios galimybės reguliuoti vairo aukštį, nes leidžiant jį žemyn, jis pradea liesti kelius, o aukšta vairo pozicija ne visiems yra patogi. Aukštam žmogui gali nepavykti „susidėlioti“ viską taip, kaip norisi. Pigesnės versijos stoglangio neturi, taigi ten yra daugiau vietos galvai.

Centrinėje konsolėje mygtukų rojus. Visi nedideli, išskyrus vieną – didelį raudoną avarinį mygtuką, kurio nepastebėti neįmanoma. Nors mygtukų ir daug, tačiau reikiamą rasti nesunku: šildomos sėdynės, galinio ar priekinio stiklo šildymas, klimato kontrolės valdymo blokas – viskas aišku ir suprantama. Bandyto automobilio centrinėje konsolėje buvo sumontuotas navigacijos įranga lietimui jautriu ekranu, kurio valdymas pasirodė tikrai patogesnis negu mažų, kietų mygtukų išdėstytų aplink ekraną.

Automobilio gale vietos mažiau nei priekyje. Čia lengvai telpa du suaugę žmonės, tačiau aukštesniam, nei 185 cm ūgio asmeniui, vietos galvai trūksta. Erdvę virš gale sėdinčių keleivių galvų mažina platūs ir nuožulnūs galiniai statramsčiai. Į jų pusę pasukus galvą, nosis jau beveik remiasi į apdailas. Priekyje esantys gana nuožulnūs statramsčiai taip pat mažina matomumą ir erdvę automobilyje. Tam tikrose situacijose norisi labiau pasukti galvą, kad žvilgsnis į kelią neužkliūtų už šių statramsčių.

Jei galinės sėdynės yra nereikalingos ir norime pervežti aukštą ar pailgą krovinį, pavyzdžiui, gėlę vazone ar virtuvinę pakabinamą spintelę, tai ne problema, nes „Honda“ sukūrė stebuklingas (Magic) galines sėdynes. Vienu rankos judesiu atlenkę galinių sėdynių apatinę dalį gauname daug papildomos erdvės. Mes šią puikią sėdynių funkciją išnaudojome pastatydami salone kameros stovą. Paguldę galines sėdynes gauname 1210 litrų bendrą bagažinės erdvę, vietoj 477 litrų. Pakėlę bagažinės grindis atstojantį dangtį, ten randame gilią nišą, kurioje lengvai telpa vidutinio dydžio kuprinė. Iš pažiūros nedidelis, bet labai talpus automobilis.

Prietaisai: informacija valdo

„Civic“ vairuotojas vienu metu gauna didelį kiekį informacijos, kuri yra pateikiama keliais lygiais. Visų pirma, mūsų jau minėtas ekranas, esantis centrinėje konsolėje, pasirinkus navigacijos funkciją rodo, kur mes esame ir kur norime važiuoti. Įjungus atbulinę eigą, galime matyti platų vaizdą automobilio gale arba klausantis muzikos valdyti duomenų laikmenas, įvairius nustatymus.

Iškart už vairo prieš save vairuotojas mato variklio apsukas, kuro lygį bake, variklio temperatūrą bei įspėjamuosius indikatorius. Antrajame lygyje esantis prietaisų skydelyje įtaisytas spidometras, šalia esančiame ekranėlyje galima matyti informaciją apie nuvažiuotą atstumą, momentines kuro sąnaudas, išorės temperatūrą, muzikos grotuvo bei navigacijos duomenis.

Ant vairo esantys mygtukai, automobiliui stovint leidžia keisti šio skydelio grafikos nustatymus, spalvas. Viskas atrodo tvarkingai, salono apšvietimas malonus akiai. Įdomu tai, kad viršutiniame ekranėlyje galime matyti savo įsikeltą paveiksliuką. Nesupratome, kam to reikia. Tai juk ne telefonas, o automobilis.

Naujojo „Civic“ stabdžių šviesų juosta galiniame lange sumažina matomumą (kuris ir taip nėra puikus), todėl prabangesnėse komplektacijose montuojama atbulinio vaizdo kamera, kuri buvo mūsų bandomajame automobilyje. Centrinėje konsolėje esančiame ekrane, įjungę atbulinę pavarą matome kas dedasi automobilio gale, o papildomos grafinės juostos neleidžia nukrypti iš kelio. Tačiau pasivažinėjus per balas ar snieguotais keliais kamera užsineša ir tampa sunku įžiūrėti ekrane rodomą vaizdą. Vienintelis, tačiau galbūt ne itin reikšmingas šios kameros trūkumas yra uždelstas jos įsijungimas. Norėtųsi kiek greitesnio jos aktyvavimo.

Važiavimas: „arklių kaimenė" visada pasiruošusi startui

Kaip jau minėjome automobilis turi durelių atrakinimo ir variklio užvedimo be raktelio sistemą (Smart Keyless Entry and Start), taigi raktą galime visada laikyti kišenėje. Jei prieisime prie keleivio durų, automatiškais atsirakins tik jos, jei prie vairuotojo – atrakintos bus irgi tik šios durelės.

Spaudžiame „Start“ mygtuką ir išgirstame 2,2 litro dyzelinį  i-DTEC variklį, pasiekiantį 150 AG ir 350 Nm. Nors variklio garsas ir girdisi salone, tačiau jis neerzina ir netrukdo mėgautis vairavimu. O vairuoti naująją „Civic“ išties malonu. Visos šešios pavaros jungiasi sklandžiai, automobilis paklusniai rieda keliu. Norėtųsi staigesnio vairo mechanizmo, kaip kad buvo ankstesnių kartų „Civic“ modeliuose. Šiame „Civic“ vairuotojo rankos gauna nepakankamai informacijos. Nors tai visiškai netrukdo vairavimui, tačiau norisi labiau jausti automobilį ir žinoti kaip jis elgiasi kiekviename kelio milimetre.

Turintis sportininko genų devintos kartos „Civic“ neprovokuoja važiuoti agresyviai. Tai turėtų būti po poros metų pasirodysiančios „Type-R“ versijos arkliukas. Nors jautėsi, kad bandytame modelyje esantis dyzelinis variklis turi pakankamai parako savyje bei startuojant galėtų nubausti ne vieną automobilį, tačiau jis neprovokuoja spausti akceleratoriaus pedalo iki dugno ir lėkti gatve manevruojant tarp kitų automobilių. Šis „Civic“ siūlo ramų važiavimo būdą ir leidžia pajusti kiekvieną tokio vairavimo akimirką. Tačiau teko proga paganyti ir visą po dangčiu esančią „arklių kaimenę“ visada pasiryžusią žemam startui, ir jau nuo 2000 aps./min. stojančią piestu, bei 100 km/h greitį pasiekti leidžiančią per 8,5 s. Nors tokios galios kasdien retai reikia, malonu po dešine koja turėti nemažą potencialą.

Užslėptas „Civic“ sportiškumas slepiasi pakaboje. Ji tikrai kieta, tačiau ne tiek, kad automobilis šokinėtų kelyje. Duobės ir kiti kelio nelygumai sugeriami gerai, tačiau šie impulsai jaučiami ir kūnų. Gerai, kad tai neerzina ir nevargina.

Ekonomija ir ekologija: įmanoma važiuoti taupiai

Važiuojant mieste esant ilgesniam stabtelėjimui suveikia „Start/Stop“ sistema. Ji funkcionuoja sklandžiai ir nekrečia jokių kvailysčių taupydama brangaus kuro lašus. Šliaužiant kamščiuose, kai tenka dažnai tai sustoti, tai pajudėti, vienu mygtuko paspaudimu šią funkciją galime paprasčiausiai išjungti.

Važiuojant už akių vis užkliūna kairėje vairo pusėje esantis ryškiai žalias mygtukas su užrašu „ECON“. Turėtų būti kažkas ekonomiško ir ekologiško. Paspaudžiame ir pažiūrime, kokią naudą jis duodą. Prietaisų skydelyje užsidega žalias indikatorius, važiuojant ima keistis spalvos abejose spidometro pusėse, kompiuteris sufleruoja, kada aukštinti ar žeminti pavaras. Taigi, nauda čia minimali, šis įrankis greičiau atlieka patarėjo funkciją. Variklio darbo pasikeitimų nejusti.

Pažaisti gal ir įdomu, bet miesto gatvėse vyksta daug veiksmo ir užsižiūrėti į šias spalvas tikrai nėra reikalo. Važiuojant užmiestyje ši funkcija gali būti naudinga, nes lieka daugiau laiko ramiai stebėti įvairius prietaisus ir nuolat matyti žalią šviesą ir džiaugtis taupiu bei ekologišku važiavimu.

Gamintojas deklaruoja, kad automobilis 100 km kelio vidutiniškai sunaudoja tik 4,4 litro degalų. Sunku tuo patikėti, nes bandymo metu borto kompiuteris rodė beveik dviem litrais didesnes kuro sąnaudas. Žinoma, tam įtakos tikrai turėjo ne kartą stipriau nuspaustas akceleratoriaus pedalas bei ilgai vietoje stovintis automobilis su laisvomis apsukomis dirbančiu varikliu. O ir automobilis dar nebuvo pravažinėtas.

Kaina: kosmosas!

Automobilis tapo žemiškesnis, tačiau jo kaina kosminė. Bandyto bene geriausios komplektacijos naujojo „Civic“ su kol kas vieninteliu Lietuvoje dyzeliniu 2,2 litro varikliu kaina siekia net 107 570 lt. Galvokite, kaip norite, bet kaina tikrai milžiniška tokios klasės automobiliui. Bazinė versija beveik perpus pigesnė, tačiau net ir ji gausiai sukomplektuota.

Verdiktas

Naujasis devintos kartos „Honda Civic“ tapo žemiškesnis, nepateikė netikėtų pasikeitimų, išlaikė savo pirmtako kėbulo linijas, bet tai nereiškia, kad jis tapo nepastebimas gatvėje. Tiek automobilio priekyje, tiek gale, tiek salone, tiek jį vairuojant, kiekvienas ras savus pliusus ir minusus.

Mums labai patiko dinamiškas variklis, pradedantis maksimaliai suktis jau nuo 2000 aps./min. Nors ir sakėme, kad naujasis „Civic“ neskatino startuoti užsidegus žaliam šviesoforo signalui, tačiau visada malonu spustelėti akceleratoriaus pedalą žinant, kad variklis neiškrės pokšto ir suksis taip žvaliai, kaip jis ir mėgsta suktis „Honda“ markės automobiliuose. Taip pat giriame vairuotojo vietą bei automobilio priekinę dalį – ji mums tikrai graži.

Minusai. Visų pirma, tai itin aukšta kaina. Mes už tokią pinigų sumą tikriausiai rinktumėmės aštuntos kartos „Type-R“ versiją, kainuojančią apie 40 000 litų, o už likusią pinigų sumą susikomplektuotume devintos kartos „Civic“ su benziniu 1,4 arba 1,8 litro varikliu (100 AG arba 142 AG). Bazinė versija kainuoja nuo 57 850 Lt. Solidus „devintukas“ kasdien, sportiškas „aštuntukas“ – savaitgaliams. Puikus duetas, ar ne? Tik važinėdami su solidžiuoju nesėstume į galą, nes galvai per mažai erdvės.

Tačiau jei nesate labai azartiškas vairuotojas ir dabartinės benzino (bei 2,2 litro dyzeliniu varikliu apginkluoto „Civic“) kainos jus baido, vertėtų pusmetį palaukti 1,6 litro turbodyzelinės versijos, pasieksiančios apie 130 AG ir kainuosiančios gerokai pigiau.

Vytautas Pilkauskas
Egidijus Babelis