Žiūrint į kasdien kylančias kuro kainas ir girdint apie Europos Parlamento planus įvesti griežtesnes ekologines normas transporto priemonėms, į galvą ateina dvi mintys: eiti streikuoti po Vyriausybės langais ir keikti visus iš eilės arba ieškoti būdų, kaip sutaupyti. Geriau pagalvojus, jų jau ne taip ir mažai. Labai pamažu, bet artėja šiltasis metų laikas, tad galima automobilį iškeisti į dviratį arba visuomeninį transportą (nors susisiekimas savaitgaliais kad ir toje pačioje sostinėje dar ne pats geriausias). Be to, galima pagalvoti apie taupų, ekonomišką automobilį. Galima montuoti į automobili dujas, tačiau reikia apskaičiuoti, kada tai atsipirks, ir įvertinti tai, kad į daugelį požeminių aikštelių ir garažų automobiliai su dujine įranga kaip ir neleidžiami. Galima galvoti apie automobilį su dyzeliniu arba pirkti automobilį, kaip degalus naudojantį bioetanolį, apie kurį Laisvojoje enciklopedijoje rašoma:

„Biodegalai - vienas iš atsinaujinančių energijos šaltinių, biokuras, pagamintas iš biomasės ir naudojamas kaip degalai vidaus degimo, dyzeliniams ir kituose varikliuose, dažniausiai automobilių transporto reikmėms. Automobiliuose dažniausiai naudojamos šios biodegalų rūšys: bioetanolis, biodyzelinas, augalinis aliejus, bioalyva.

Bioetanolio gamybai gali būti panaudojamos: cukraus turinčios žaliavos, ir, tai aktualiau Lietuvai, krakmolo turinčios žaliavos: bulvės, grūdai, lignoceliuliozė, mediena, šiaudai, komunalinės atliekos. Iki 20 proc. bioetanolio priemaišos benzine nereikalauja techninių variklio pakeitimų ir nemažina variklio galios. Norint naudoti aukštesnės koncentracijos bioetanolį reikalingi variklio pakeitimai. Bioetanolis yra labiausiai pasaulyje paplitę biodegalai. Jį naudojant mažinama tiesioginė aplinkos tarša, nes beveik visa biokuro gamyba ir vartojimas dalyvauja uždarame gamtos cikle.

Žinotina - tyrimais įrodyta, kad naudojant aukštos etanolio koncentracijos kurą (pvz., E85, 70-85 proc. etanolio), išskiriama mažiau kancerogeninių medžiagų, negu naudojant įprastą kurą, taip pat mažesnės šiltnamio dujų emisijos, tačiau išsiskiria žymiai daugiau acetaldehido, kuris veikimas saulės šviesos išskiria ozoną, kuris savo ruožtu skatina žmogui kenksmingo smogo susidarymą. "

Biodegalai vis dar yra aktyvių diskusijų objektas. Vieni juos peikia, kiti giria, treti abejoja jų veiksmingumu. Teigiama, kad benziną su padidintu etanolio kiekiu gali naudoti visi jaunesni negu 10 m. automobiliai, tačiau mažai kas ryžtasi tapti „bandomuoju triušiu". Paprasčiau būtų įsigijus automobilį, kurio gamintojai patys rekomenduoja naudoti biodegalus. Lietuvos rinkoje tokie automobiliai jau pasirodė. Vienas jų - atnaujintas „Renault Laguna" modelis, iš gamyklos išriedėjęs su varikliu, galinčiu „virškinti" tiek bioetanolį E85, tiek benziną E98/15, tiek ir įprastą E95 benziną. Iš pirmo žvilgsnio tai prieš kelis metus debiutavusi Lietuvos rinkoje „Laguna", tik pakeistos išvaizdos.

Konkretus, bandytas modelis buvo bazinės sąrangos, tačiau neišlepintam vairuotojui visiškai užtenka: mechaninis kondicionierius, garso sistema, elektra valdomi veidrodėliai ir stogo „ragai".

Vairuotojas sėdi patogiai, matomumas geras, bet, kadangi automobilis ilgas, užpakalinis statymo daviklis jam tikrai nepakenktų. Taip pat kuo toliau, tuo labiau norisi, kad automobiliuose montuojami kompiuteriai „išmoktų" bendrauti lietuviškai. Na, bet panašu, to teks palaukti.

Viduje pasirūpinta tokiomis smulkmenomis kaip akinių dėklas šalia vairuotojo galvos ir atskiras salono apšvietimas užpakalinių sėdynių keleiviams, nors jų kojoms galėjo būti palikta ir daugiau vietos - vairuotojui labiau atsistūmus savo sėdynę, už jo sėdinčiam žmogui gali pritrūkti vietos būtent pėdoms, nors šiaip erdvės salone užtenka.

Bagažinė taip pat didelė, sėdynės susilanksto rankenėlės patraukimu. Tarsi ir nieko naujo, tačiau įdomiausia šiuo atveju „viduje" - variklis, kuris skirtas bioetanoliui.

Bandyta „Renault Laguna" turėjo 2,0 l 140 AG variklį ir mechaninę 6 pavarų PD. Tai užtikrino, kad automobilis bus ne tik dinamiškas, bet ir, važiuojant ramiai, pakankamai ekonomiškas - užmiestyje kuro sąnaudos buvo apie 8 l, vadinamuoju mišriu ciklu - apie 10 l.

Gamintojų teigimu, naudojant benziną, kuro sąnaudos būtų porą litrų mažesnės. Įvertinus šį ir kainų skirtumą - A-95 4,70 Lt prieš E-85 2,85 Lt - matyti, kad važiavimas bioetanoliu, nors jo sunaudojama ir daugiau, vis tiek pigesnis. Be to, sąnaudas būtų galima sumažinti, jei automobilis turėtų važiavimo kontrolę, kuri palaikytų vienodą greitį. Šį kartą visą kelionę buvo naudojamas tik bioetanolis, tad dar galima pridėti, kad automobilis buvo visiškai „žalias".

Prieš sėsdamas prie automobilio vairo šiek tiek dvejojau, bet per dvi kelionės dienas abejonės visiškai išsisklaidė - „žalią" ir pas mus dar tik „ieškantį savo vartotojo" kurą naudojantis variklis nekėlė jokių problemų.

Kelyje automobilis elgėsi tvarkingai, važiavo minkštai - to ir buvo galima laukti iš „Renault". Veikiančio variklio nesigirdėjo, nelabai buvo juntamas ir kelio keliamas triukšmas. Automobilis turi tik priekinius varančius ratus, tad į sunkesnius kelius jo nereiktų varyti, tačiau išvalytais miško takeliais juo važinėti buvo visai smagu.

Erdvus, patogus, pakankamai ekonomiškas automobilis, tačiau šiandien tokia „Laguna" Lietuvoje vis dar yra ateities automobilis. Nors bandytas modelis turi variklį, galintį naudoti skirtingą kurą, jis kainuoja tiek pat, kiek ir benzininiai analogai. Visgi žmogus turi būti suinteresuotas pirkti tokį gerokai mažiau aplinką teršiantį automobilį, bet mažai tikėtina, kad tautiečiai suskubs pirkti „žalius" automobilius vien paraginti tausoti gamtą. Šiuo atveju reiktų konkrečių darbų - mokestinių lengvatų, nuolaidų ar pan., - ir tai turėtų būti vykdoma Vyriausybės lygmeniu. Deja, be tuščių kalbų, kad „ekonomika turi būti ekonomiška", o „gamtą būtina tausoti", mūsų valdantieji šia linkme taip nieko ir nenuveikė.

Antras rimtas šios dienos trūkumas - ribotas degalinių, parduodančių ekodegalus, skaičius. Vilniuje yra tik kelios, kuriose galima rasti E-85 kuro, o pasukus iš sostinės, tarkim, Druskininkų arba Alytaus link, problemiška darosi rasti net A-98/E-15 benzino, nekalbant jau apie bioetanolį. Skaičiuojant matematiškai, su pilnu baku galima nuvažiuoti iš Vilniaus į pajūrį ir grįžti arba planuotis maršrutą taip, kad pakeliui būtų reikiamu kuru prekiaujančios degalinės. Kas norėtų savo atostogų maršrutą sieti su degalinėmis?

Žinoma, į automobilį galima pilti ir paprastą benziną, bet kyla klausimas - kam pirkti „žalią" automobilį, jei vis tiek važinėsi tuo pačiu aplinką teršiančiu benzinu?

Tai įvertinus peršasi dvi išvados - arba lietuviai dar nepribrendo biodegalams, arba kažkam tiesiog naudingas biodegalus parduodančių degalinių nebuvimas ir silpna lietuviška biodegalų pramonė. Žinoma, vieną dieną situacija pasikeis, tik dar sunku prognozuoti, kada. Tad belieka tikėtis, kad daugėjant rinkoje automobilių gamintojų siūlomų „žalių" modelių, pasikeis ir visuomenės, ir valdžios požiūris į juos, o tada ir šūkis „Tausokime gamtą" įgaus kitokią prasmę.